Kiek aš Lukiškėse, tiek pila lietus:D; šis kartas buvo įspūdingas, nuo skėčių, po kuriais glaudėmės, tekėjo galingos vandens srovės. Laimei, staiga prasidėjęs, lietus taip pat netikėtai pasibaigė. Nusišluostėm kėdes, įsisiautėm į pledus- lol, orytis atšalo nejuokingai, tęsiam filmą. Iš pradžių atrodė, kad su prieš savaitę matytu "Nusikaltimo elementu" nėra nieko bendro. Bet vėliau atsekiau pasikartojančią pašaipą(?); tada- teisėsaugos sektoriaus atžvilgiu, dabar- II pasaulinį karą išgyvenusios Europos nužmogėjimas. Amerikietis atvyksta į Vokietiją dirbti traukinio konduktorium, bet greitai pajunta, kaip naglai ir nesubtiliai juo ima naudotis aplinkiniai, vedini savų politinių kėslų. Daug juokingų, net absurdiškų scenų- amerikiečio viršinininkas meta kietą ir griežtą, bet mėgsta užsidaryti kambarėlyje, gurkšnoti spiritinius gėrimus, kol atsijungia; paskui beprecedentis lovos klojimo egzaminas gyvybės ir mirties klausimo metu. Traukinys gali sprogt bet kurią akimirką, tačiau neteisingai išlyginęs antklodę nebūsi akredituotas darbuotojas. Užsimezga ir meilės istorija su kerinčiai baisia moterimi su perskeltos bulvės pavidalo nosimi- nu aišku, kad ir ji kažką rezga, labai įnirtingai laužia mįslingą femme fatale. Didesnės karvės paieškoti reikėtų, mane labiausiai užkabinęs istorijos motyvas, patinka netradiciniai sprendimai. Labai daug simbolizmo, ne mano filmas, nuoširdžiai, nes istorija visada atrodė nuobodus ir bereikšmis mokslas. Užtat pastatyta novatoriškai ir drąsiai, Trier'as labai išradingas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą