Laukinė, įžūli idėja- "išlaisvink vidinį idiotą"- man patiko labiausiai iš visų trijų Trier'o retrospektyvų, rodytų Lukiškėse. Būrys žmonių imituoja psichinių ligonių elgesį- triukšmingai elgiasi restorane, reketuoja civilius paaukoti pinigų, kišdami pirkti šlykščias Kalėdines dekoracijas, trikdo nekilnojamo turto pardavimą ir t.t. Vaidina tiek gerai, kad pirmas dvidešimt minučių nesupratau kas vyksta- atėjau neskaičius turinio, cha cha. Stebėtina, kad jie neįkliūva: mintis, kad aplinkiniai žmonės verčiau linkę nusukti akis, pamatę protiškai atsilikusius, kuo greičiau nešti kudašių, pasišalinti iš nemalonios akistatos, liūdina, bet tikriausiai elgtumeisi panašiai. Vėl- socialinė Larso von Trier'o kritika! Nufilmuota kaip dokumentika, matom interviu su psicho-komunos dalyviais, jų pastebėjimai, patirtys. Išstudijavus grupę matyti, jog kai kam čia žaidimas, proga pabėgti nuo šeimyninių įsipareigojimų, vieta išlieti vidiniam pykčiui arba atsiribojimas nuo rimtų traumų. Žmogeliai net pinigų prasimano, surengia vakarėlį, draugiškai tarpusavy pisasi XD Užtat pabaiga labai kontrastuoja; nerūpestingas upelis išsausėja, lieki sėdėti ant dugno, badančio užpakalį ašriais akmenukais. Kartais geriau gyventi kaip idiotei, nei turėt panašių namiškių kaip paskutiniam veiksme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą