Hope (2026)

Pusę filmo žavesio sudaro begėdiški, vulgarūs, necenzūriniai titrai XD Skamba frazės:

- Gali neprisipisinėti?

- Dvokia kaip bybys!

- Kurva kaip nepasisekė!

- Sušiktas bybys! ir taip toliau...

Sėdėjau Vingy ir negalėjau patikėti, kad viešoje vietoje, vidury baltos dienos, skaitau tokius štai vertėjo išraizgymus. Negi originalo kalboje vyrauja panašus leksikonas? Nesiskundžiu, nepamanykit, gavau tiek prisižvengti, kiek seniai joks kūrinys nebuvo atseikėjęs, AČIŪ. Man įdomu, kokiam žanrui Pietų Korėja priskirtų savo kūrinį, nes pasakysiu, ką mačiau aš- taip blogai kad netr gerai egzempliorių:) Krykštė iš džiaugsmo širdis! Antroji žavesio pusė: siužetas- grandiozinis bardakas su daug emocijų ir absurdiškų, nelogiškų laiko ir greičio uždavinių sprendimų. Kita vertus, kai kataklizmai ištinka Holivude keptą kiaušinienę, mane visada erzina krūtas frazes mėtantys nežinia iš kur išlindę Rembo, kada realiam gyvenime jie ofisiniai ar panašūs šiknos krapštytojai niekalai. Bet neee, pavojaus aky jie laimėtų Supermeno varžybose tolka tak, dažnas ir six packą pademonstruoja:D Pagrindinis herojus- šikantis į kelnes policininkas rėksnys, kuris vapše nežino, kas ištiko apsnūdusį miestelį ir isterikuojantis kaip boba. Būtent! Siaubo ištiktas žmogus elgiasi kaip debilas, ačiū už tiesą, Pietų Korėja, mano meile!  Dar tas senio pasakojimas, kaip susidūrė su ateiviais miške, prispirtas didelio reikalo, džyzis:D Ateiviai avatariniai- šakniažmogiai pralinksmino, patiko kaip taiklai mėto sunkius daiktus ant žmonių juos priplodami :D Filmas ilgas, bet kadangi man patiko nesąmonės ekrane, nieko prieš buvau 2,5h pasėdėti. Miške vykstanti kova jau iki isterijos gali davest- žmogų mėto į medžių kamienus, tam nei lūžta koks kaulas, nei ką, strykt ant arklio ir nujoja! Nors ir žiauriai greitas, ateivis jo nepaveja, kas per absurdas?! Paskui visą amžinybę keturiom vejasi policijos automobilį ir raitelį, arklys kartais išvysto didesnį greitį nei auto! O tada nelaimėlis išsmunka iš batų ir prisiploja, gražiausia.. Pabaiga sufleruoja, kad galimas tęsinys, ar eičiau į absurdiados antrą dalį? Žinoma :D

Digger (2026)

District 9 (2009)

Jeigu būčiau žiūrėjus savo laiku, būtų pasirodę wow, dabar išpindėjau, nustebinti sunku. Tiesa, ateiviai patiko, juos vadina krevetėm, panašumas akivaizdus. Skaičiau, kad filme daug rasizmo- tamsiomis spalvomis vaizduojami Nigerijos gang'ai, gyvenantys laukinių genčių papročiais ir gąsdinančiai renkantys ateivių ginklus. Baltieji, žinokit, irgi ne aukseliai! Ateivių nusileidimas Pietų Afrikoje, Johanesburge, yra  priverstinis, nes sukiūžta jų laivas, o siužetas klykia, kokia nelaimė buvo lokacija Žemė. Nekenčiami, suvaryti į getą, turi raustis šiukšlynuose ir mainyti savo gerą į kačių maistą, o paskui būti išvyti iš namų- labai tikėtina, kad taip įvykiai ir klostytųsi ateiviams nusileidus Žemėje. Kreipiuosi į visatos krevetėles- regzkit kaip mus užgrobt ir pavergt be gailesčio, iš anksto, nes žmonės jus aplenks! Filmas kaip dokumentinis padarytas, daug pasisakiusiųjų, nuomonę dėstančių, niekam tie ateiviai karočia nepatinka, skaudu. Minėjau, kad pradedamas jų iškeldinimas, kas yra visiškas farsas. Ar čia norėta pavaizduot, koks Žmogus įsivaizduoja esąs aukštesnio lygio, nieko nebijantis, nežinau. Išrinktas atstovas, kuris vaikščioja po lūšneles ir dalina pasirašyt, kad bus iškelti. Ateiviams! Nu ok, iš pradžių nedašuto, kaip jie susikalba, bet ateiviai mūsų planetoj jau 20+ metų tupi, galima buvo perprasti kalbą.. Bet kaip saugumas?.. Tai aišku, vienas nelaimėlis per didelį šustrumą apsitaško juodu tirpalu, rastu kratos metu ateivių namuose- ir pradeda prasideda Kafkos metamorfozė, cha cha. Vemia, triedžia, nagus mėto, viena ranka virsta žnyple. Čiuvakas gauna patirti, ką reiškia atsidurti priešingoje barikadų pusėje. Užsimezga (ne)tikėta draugystė, pasiaukojimas, happyendas(ne visiem). 

Primetime (2026)

Neeilinė turėjo būti Chris Hansen laida "To Catch a Predator", kuria remiantis pastatė filmą- priviliodavo seksualinį iškrypėlį pasirodyti viešumoje ir jis atsidurdavo televizijoje! Paviešindavo dialogus su nepilnamečiais, demaskuodavo šlykščius pedofilų kėslus. Stipru. Idėja nuostabi, bet šou-biznis nuožmus, reikia nuolat kovoti dėl reitingų. Ambicingas, laidai atsidavęs kūrėjas blaškosi- byra santuokinis gyvenimas, protą knisa meilužė, kažkas šantažuoja, konkurentai lipa nat kulnų. Antrą kartą Robertą Pattisoną matau seksualinių iškrypėlių temoje- pirmąjį pasirodė kaip bjaurybė pastorius "Devil All the Time", kaip išmaniai aktorius gali persimainyti, dabar jis priešingoje barikadų pusėje. Formatas fragmentiškas, lyg žiūrėtum šimtus atskirų scenyčių, pasidomėjau- režisieriui čia pirmas meninins filmas, anksčiau kūrė trumpametražius ir kelis dokumentinius. Man metodas patiko, siejosi su chaotišku televizijos pasauliu- gausybė informacijos per keletą sekundžių, nuolat. Įdomi samdomo aktoriaus- "Deno Masalo"- situacija, troško išgarsėti, bet ar ši laida geriausias būdas, ar atitinka jo vertybes? Įtampai pasiekus kritinį tašką, transliacijos metu  įtariamasis ištaško sau smegenis, laidai galas, prodiuserė fanatiškai vapa "dar galėčiau iš to kai ką išspausti", o dieve... Su tikrais įvykiais nelyginau, tiesiog pasiskolintas pats principas ir aplipdyta akį traukiančiom aplikacijom. Tik šiurpu pagalvojus, kokia galybė pabaisų tyko vaikų internete, juk tai neišgalvota :<

Verity (2026)

Su knygų klubo narėmis žiūrėjom Colleen Hoover ekranizaciją; ėjau nieko nesitikėdama, tik sočiai pažvengti ir gerai praleisti laiką. Nu ir buvo juokinga, bet objektyviai žiūrint, išpildymas neblogas. Juk negali režisieriaus kaltinti, kai turėjo dirbti su absurdiška istorija, sukosi iš padėties! Jeigu knygą skaičiau, galvą varstant klausimams, į kokias blevyzgas neriu, filme kilo analogiški, todėl čia nebus lyginima, geriau spausdintinis ar ekraninis variantas :D Kas patiko, tai castingas- Hartnett, Dakota ir Hathaway puikiai įkūnijo žmogiškų silpnybių turinčius veikėjus, nužeminančias juos iki menkystų lygio. Obsesinės meilės kamuojama Veritė, bestuburis sutuoktinis (jau romane buvo sunku suprasti šį veikėją, filme aiškiau nepasidarė) ir skolose skendinti, nenusisekusi rašytoja pavyduolė, trokštanti svetimo gero. Dramos daugiau nei meksikietiškoj muilo operoj! Aistros kunkuliuoja architektūrinėje baidyklėje- šlykštesnio namo nesu mačiusi, nuostabi terpė mūsų siužetui. Pasamdyta rašytoja skaito Veritės rankraštį ir aikčioja iš siaubo, augindama potraukį simpatiškam šeimininkui. Žiūrėdama piktinausi, kodėl niekas nedirba normalaus darbo, sakykime, 8-10val pamaina plaunant tualetus niekada nepalieka fantazijos panašioms aistroms bujoti. Pala, Veritės slaugę pamiršau, visgi kažkas turi basonus keisti, ne visi dykaduoniai, gyvenantys iš bestselerių honoraro :D Nusamdyta rašytojūkštė per dienas skaito pluoštelį lapų, kada rimtas skaitytojas susitvarkytų per dieną- o turinys nebuvo iš nuobodžiųjų. Vadinasi, tempė laiką, šavalka- nemėgstu Dacottos Johnson, nepo-baby pavyzdys, neturi nė pusės Melanie ir Dono žavesio, bet prisiplakėlės vaidmuo turbūt bus geriausia, ką gali savęs išspausti. Anne Hathaway maloniai nustebino dvilypiam vaidmenyje, tiek tamsos iš jos nesitikėjau, nes dar akyse stovi tragikomiška Penelopė iš "Odisėjos". Režisieriui pavyko atkurti nesveiką atmosferą, gaubiančią Veritės namus, panaudojo apkramtyto galvūgalio epizodą, che che che, dosnus 7/10 iš manęs :)

Thirst (2009)

Kunigas dalyvauja letaliam eksperimente; išgyvena ir tampa vietos fenomenu. Kodėl savanoriškai lenda į raupais sergančiųjų gretas, bbž. Apskritai čia buvo pikantiškiausias Pietų Korėjos kąsnelis, nes toliau dar gražiau. Kunigas virsta vampyru (???), paskui KUNIGAS ĮSIMYLI IR SANTYKIAUJA. Iš atminties glūdumos lenda Ivanauskaitės "Ragana ir lietus" bei dar viena nešvanki knygiūkštė "Akies istorija". Mano lietuvių kalbos mokytoja vis akcentuodavo, kaip svarbu kontekstai- rodau savo amoralių skaitinių bagažą XD Dėl dvasininko padėties herojų kamuoja moraliniai atchodai, jis kraujo periodiškai nugręžia iš daržove virtusio paciento, jam juk vistiek atę, taip? Meilės objektas- ištekėjus moteris (savaime suprantama), kuri nelaiminga kamuojasi, laikoma už tarnaitę mamytės sūnelio ir anytos žinioje. Ir čia dar ne viskas! Didysis konfliktas įsiplieskia, kai kunigas, norėdamas išvaduot mylimąją iš skriaudėjų gniaužtų, patenka į sumanios manipuliacijos pinkles. Tiek aistrų, pamiršti net, siaubo filmą ar muilo operą žiūri, bet nenuobodu :D Pabaigoje pagrindinis veikėjas gauna priimti širdį draskantį sprendimą, prisiima atsakomybę o žiūrovas dar ilgai suka galvą, kokius monus čia ką tik matė!

Feels like home (2025)

Nesu tikra, ar kada lankiausi Mondo Bizaro festivalyje "Skalvijoje", rugsėjį tuo laiku kas nors dubliuojasi, todėl praleidžiu. Šįkart žlugo savaitgalio planai, suskubau naršyti programos, ką čia galėčiau nustverti. Išsirinkau daug žadančią vengrų juostą, lyginamą su Yorgos Lanthimos kūriniais. Ambicinga, čia tik režisieriaus debiutas.. Ar nebus susvilęs blynas, nuo kurio juodų dūmų krapštysiu akis besikeikdama? Džiugu, kad nuojauta neapgavo, filmas buvo puikus. Vienišą, ką tik bedarbe tapusią Ritą pagrobia. Persigandusi moteris atsiduria keistoje, totalitariniu režimu gyvenančios šeimos nelaisvėje. Jai suteikiamas naujas vardas, gyvenimas, o senąjį verčiau pamiršti. Netrukus kalinė patiria, kad yra ir daugiau prievartinių šeimos narių. Minimalistinis, sunkiai radęs investicijų, nes kritikuoja Vengrijos politinę santvarką.  Aktoriai labai labai geri; pagrindinė herojė greitai permano žaidimo taisykles ir pradeda manipuliacijas, gražu pažiūrėti. Beprotybėje geriau būti vadovu, nei vykdančiuoju! Paradoksalu: nors čia sektos analogas, sukuriama kažkas.. brangintino? Kas iš to savarankiškumo ir autonomijos, jei niekam tavęs  nereikia ir tau dingus, niekas neieškos? Ko vertas toks gyvenimas? Labai mėgtu galvoti ir diskutuoti kviečiančius kūrinius!

The Host (2006)

Pietų Korėja- įsimintinų filmų valstybė; garantas, kad pamatysi kažką netipiška. Monster- horror žanras tik neseniai ėmė patikti, su malonumu paleidau sau ir sesei per projektorių. Kosmosas, koks juokingas filmas! Jau nekalbu apie korėjiečių manierizmus; kaip jie "tvarkosi" su ekstremalia situacija, klykiau iš juoko. Užuot medžiojus pabaisą, karantinuojami netoliese buvę ir galimai kontaktavę žmonės, su jais atliekami jūros kiaulyčių tyrimai! Viena nelaiminga šeima atsiduria karantine, kai jų mažametė giminaitė bando išgyventi monstro gūžtoje. Koks nuovokus, sumanus vaikas, pagaliau laikiau špygas dėl jos likimo. Nieko panašaus į išsižiojusius, lyg raminamaisiais apkvaitintus Holivudo išperas. Taigi, senelis, tėvas ir dėdė su teta stengiasi ištrūkti, nes supranta- laiko liko nedaug, mažajai žūtbūt reikia padėti. Vandens pabaisa- šauni, turint omeny, kad 20metų prabėgo nuo sukūrimo. Gal man pasirodė, bet keletą kartų pasišaipyta iš JAV- kaip neramumų priežasties ir aklo užsispyrimo simbolio. Nuotykinga, nors liūdna, šeimos gelbėjimo operacija.

Resident Evil (2026)

Nesu video žaidimų gerbėja, apskritai nepraktikuoju. Tačiau burtažodis body- horror visada iššaukia smalsumą, o 5 eurų bilietas yra stipri motyvacija. Ką gi, pranoko lūkesčius, fantastika, kėdė šokinėjo, purtantis iš juoko. Filme atsisakyta rimto požiūrio, įprasto paplitus virusui ir gresiant žmonijos išnykimui; atsimenu, dalys su Mila Jovovitch būtent tokios. Why so serious, fuck it! Sulipdykime kamuolį iš kūnų, prisekime lovecraftiškų čiuptuvėlių ir pašėlkime! Labai gerai parinktas pagrindinis aktorius, Austin Abrams. Komiška natūra šiurpių įvykių fone įsikomponuoja kaip puzzle detalė. Nesijaučia šlykštaus, debiliškų amerikoniškų juokelių laidymo, kuris taip erzindavo.  Bičas išgyvena neeilinį siuntinio pristatymą, jis peršikęs, kalba su savimi, natūralu :D Jaučiasi, kad veiksmas rutiliojasi žaidimo tempu- įlipi/išlipi iš auto, bėgi nuo monstrų, prieini objektą, vėl bėgi ir t.t. Finalas ligoninėje- jėga, nuo vėmalų monstro iki suirutės laboratorijoje, bravo, kiek pozityvo per pusantros valandos!

The Game (1997)

Visi nemėgsta pasikėlusių žmonių- Michaelas Douglasas nepriekaištingai suvaidina atkarų banko šulą. Įnoringas, dirglus, persisotinęs turtuolis, kuriam viskas atsibodę. Gavęs pasiūlymą sužaisti žaidimą, kuris sužadins naujus pojūčius, nenoriai, bet visgi pasirašo. Kadangi žinojau kur šuo pakastas, praradau dalį malonumo, bet niekas nekaltas, kad vilkinu peržiūrėti beveik 30metų. Turiu pasakyti, šlubuoja trilerio tempas; pusė filmo praeina be reikšmingesnių įvykių, jaučiama mažytė paranoja, bet ir viskas. Paskui paukšt- prasideda gainiojimo fazė, vos spėji reaguoti. Tačiau nufilmuota labai gražiai- naktinio miesto vaizdai, šaligatviuose atsispindinti žibintų šviesa, tamsūs skersgatviai- Fincheris labai stiprus kinematografijoje. Kai pasidarydavo nuobodu, tiesiog grožėjausi miestu. Ant kiek galima nuspėti žmogaus veiksmus, istorija paremta testais, kuriuos Nikolas atlieka pradžioje, nejaugi esam tokie aiškūs??

Sunlight (2024)

Paskutinis vaizdas, kurį mato Rojus, prieš užsiveržiant kilpai ant kaklo- beždžionė lange. Tada stoja tamsa, vėliau atsibunda savo kelioniniam furgonėlyje, kurį vairuoja ta pati beždžionės kostiumu mūvinti persona. Kostiumo beveik niekada nenusiima- kuriama nauja asmenybė, galutinai nusivylus senąja ir bandant lipdyt gyvenimą iš naujo, žinom tik, kad čia moteris. Juokinga ir liūdna kartu. Tai kelio filmas, kur du žmonės padės vienas kitam, nieko pernelyg įmantraus, bet susižiūrėjo maloniai. Daug absurdiškų nutikimų ir nurautų personažų- kapo atkasimas dėl laikrodžio klastotės, principinga motina policininkė, control freak dviratininkas draugužis, - negalėjau negalvoti apie pažįstamą dviratininką, laimei, juos sieja tik ši priemonė.. Režisierė- žinoma ventrilokistė Nina Conti, taip pat sukūrusi ir pagrindinį primatės vaidmenį, kaipgi kitaip :)

Demon (2015)

Niekada neteko matyti lenkiško siaubo filmo, intriguoja; turint omenyje jų temperamentą- kunkuliuojanti, nacionalistinė charizma- čia plyti neišsemiamos galimybės. Na, charizmos netrūksta, bet pirmu smuiku groja kažkoks žydų folkloro atstovas- dybukas, nors apsišik, pirmą kartą girdžiu apie tokį! Vadinasi, vyksta lenkų vestuvės- bravo, baisesnės aplinkos nesugalvosi; iškilo visi juodi prisiminimai iš sutrinų sodybų. Žmonės, kodėl renkatės švęsti šį tipo svarbų gyvenime įvykį visokiuose tvartuose?... Aišku, reikia kažkur dvi gimines sutalpinti, puseserės vyro uošvę pakviest ir visus kitus devintus vandenis nuo kisieliaus. Nusikratau praeities košmarų debesies ir judam toliau. Su jaunikiu ima dėtis kažkas nenormalaus. Iš pradžių galvojau, bus eilinė kinkadrebystė prieš lemiamus pokyčius, bet ne. Atmosfera tiršta, kreminės tekstūros- sodyboj beprotiškai nejauku, spalvinis fonas panašus į sepijos fotkes. Filmas lėto vystymo, nejauka auginama palaipsniui. Daug nepagražintos balių realybės- nesaikingas alkoholio vartojimas, dėdė išviduriuoja sveikinimo kalbą ir nežino kada sustot, kunigas, kurio nėra kam parvežt nes visi girti, visus strojinantis tėvukas ir t.t. Už šitus kadrus duodu labai daug taškų, achujenai pavaryta. Pabaiga maloniai priminė "The Shining"- fotografijos turinys. Stiprus 7/10.

Name of a Rose (1986)

Nesugebėjau knygų klubui perskaityti Umberto Eco klasikos- neturiu savyje tiek kantrybės ir susikaupimo, bent filmą pažiūrėjau. Blemba, geras.  Vien ko vertas Sean Connery! Net su juokingai išskustu vienuolio viršugalviu, jis totalus ekrano bosas. Seki kalbą, mintis, išraiškas-  kino legenda grybštelėjo BAFTĄ už vaidmenį. Mokinys Adsas- Christian Slater- skystai, bet aktorius buvo jaunutis, tai kvailumas netgi tinka į kontrastą. Atvykę į izoliuotą abatiją, jie pradeda narplioti paslaptingų žmogžudysčių paslaptį. XIV amžius, niūri ir šalta atmosfera, užsiraukę vienuoliai, nejaukumas šaltais pirštais gnaibo,brrr.. Dar paminėtinas Salvatorė- daug grimo prikrauta ant šiaip jau išskirtine išvaizda pasižyminčio Ron Perlman, padarytas panašiu į kiaulę; make up efektai irgi pelnė apdovanojimą. Paskui atvyksta inkvizitorius, pakuriami laužai, tuoj keps žmogiškoji nuodėminga mėsa! Šitas momentas krikščiosnių religijoj man pats baisiausias- kitaip mąstančius, naikinti be gailesčio, o kur mylėk savo artimą? Romanas ir ekranizacija turi ryškių skirtumų, bet noro skaityti visgi neįkvėpė. 

Good Luck Have Fun Don't Die (2025)

Ar stengčiausi įtikinti nepažįstamųjų grupę (šimtą septyniolika kartų!)  kad dirbtinis intelektas pražudys žmoniją ir reikia imtis veiksmų, kol nevėlu? Jėzau, ne, pranykit, nelabieji! Todėl žiūrėti į karštligiškas Sam Rockwell pastangas buvo juokinga ir smalsu. Atvykęs iš ateities, sprogstamuoju argumentu bando rasti pasekėjų tarp priblokštų užkandinės lankytojų, kurie atėjo tiesiog ramiai sukrimsti pyrago ir išgerti kavos, o pateko įkaitų dramon. Filmas neturi normalaus tempo, scenos ištęstos, yra ir nereikalingų, bendra trukmė net virš dviejų valandų, kai galėjo būti max pusantros, bet žinote ką... Man vistiek patiko, nes justi šelmiškas karibų piratų vaibas- režisierius Gore Verbinski pakūrė juokingą distopinę ateities viziją. Pateiktos trys istorijos, kaip DI paveikė herojų gyvenimus; mirusio sūnaus padielkinį kloną gavusi motina, porelė mokytojų, sprunkančių nuo skrolinančiais zombiais virtusių moksleivių ir mergina, kurios vaikiną pasiglemžė virtualūs akiniai. Įdomus jausmas žiūrint- kelia ir juoką, ir verčia susimąstyt. Dėl daugiau praleisto laiko prie ekranų, mobiliųjų, kompų ir pan, socialiniai įgūdžiai JAU atrofavę, panašu, kad ateity laukia visiška šikna. Ateities gelbėtojams reiks rasti ir nudėti būsimąjį DI kūrėją, kol šikna nesušvito pilnatimi, iš kelnių išsmukusi. Tačiau nebus paprasta, DI klastingas, manipuliatyvus, laukia sunki kova. Šakės, ta katė milžinė pabaigoj, jaučiausi lyg žolės apsirūkius, kas per fantazija XD Pakėlė nuotaiką, to labai reikėjo❤

Hen (2025)

Geriausia šių metų Lukiškių kiemo patirtis! Vištos gyvenimas ir norai irgi svarbūs! Įtikino, palaikiau ir sirgau už juodąją atskalūnę! Ištrūkus iš sriubos ingredientų sąrašo, išvengus lapės gniaužtų, sudalyvavus proteste ir patyrus kitų nutrūktgalviškų nuotykių, višta galiausiai patenka į  vienos šeimos ūkį. Ir pakliūva į negailestingą kiaušinių dėjimo vergovę! Muilo operos gabaliukas su ispaniška meilės daina privertė juoktis net keletą kartų, kokie kadrai! Patupdyta į vištidę, priversta poruotis su praplikusiu, bjauriu gaidžiu, kažkokia žmogiško seks-ringo alegorija. Juokinga ir graudu, kaip ji ieško sprendimų, bando apsaugot kiaušinį, kurį vis paima ir paima... Motyvas kartojasi daug kartų- kiaušinių rietuvės turguje, animaciniam filmuke, paskui virtuvėje- virstantys kiaušiniene; vištos tikslas aiškus ir suprantamas. Šalia rutuliojasi nešvariais reikaliukais užsiimančios šeimos gyvenimas, jį supurto gan žiaurūs įvykiai, kur višta taipogi suvaidina reikšmingą vaidmenį.  Tačiau žmogus ant tiek antraplanis veikėjas, viskas kas rūpi- tai juodojo sparnuočio likimas, nuostabi struktūra, unikalus filmas. Niekingi homo sapiens ir jų godos, pff. Pabaiga- pati ironiškiausia iš matytų, bet Juode, tau pavyko, valio!

Ringu (1998)

Apsižiūrėjau, kad liko pražiopsotas "Skambučio" originalas, tai nusprendžiau išmėginti teiginį- originalas visada laimi prieš amerikietišką perdirbinį. Ką galiu pasakyt- šiuo atveju nesutinku. Pasirodė nuobodus, ištęstas, ilgaplaukė lachūdra iš teliko išlipa tik pačioje pabaigoje, visą peržiūrą Hipnas meiliai kviečiasi pas save. Yra teigiamų aspektų- niūri, blogos lemties nuojauta neapleidžia viso filmo metu. Žurnalistė, gilindamsi į keistas paauglių mirties aplinkybes, sužino apie paslaptingą kasetę. Ech, tas beatodairiškas šokimas į ugnį- kokia kita specialybė pasižymi katės prieš mešką šokinėjimo drąsa! Depresyvus buvusių sutuoktinių tandemas- prispyrus paranormaliai bėdai, kreipiesi į eksą, daugiau nėra kur, kaip žiauru! Nu gerai, jis turi kažkokių ekstrasensinių galių, gal ir neblogas sprendimas. Darboholizmas, nuolat vienas paliekamas sūnus, liūdna, liūdna. Efektai paprastučiai, daug vietos palikta vaizduotei. Buvę sutuoktiniai skuba per savaitę išnarplioti kasetėje slypinčią mįslę, nes ją jau matė ir sūnus. Beje, kad vaikas irgi kažkoks su galiom, visai neišnaudota, amerikiečiai labiau pasistengė, ir šiandien atsimenu išskirtinės išvaizdos berniuką. Susidomėjus stebėjau, kaip pabaigoje pora sausina šulinį, užtempt kibirą į viršų palieka moteriai? Čia rimtai? Norėta taip sukurti dramatišką tirpstančio laiko efektą, o laiko jie nebeturi.  Aišku, vėliau visai nesvarbu, vistiek nieko nedavė lavono iškėlimas. Kasetės kopijavimas ir paleidimas į rinką- vienas šiurpesnių momentų, čia  stipru, bet prie geriausių norų duočiau tik 6/10.

The Sadness (2021)

Juk čia alegorija į Covidą, tiesa? :D Geriau nesugalvosi, meistriškas kūrinys iš Taivano! Dar nesu patyrus, kad filmas atvirai kalbėtų į mane- Covido laikotarpį prisimenu kaip klaikiausią gyvenime. Žinoma, filme sutirštintos spalvos- apsikrėtusieji paslaptingu virusu, žmonės tampa žiauriais psichopatais, kuriems aplinkinių skausmas ir kančia- absoliutus kaifas. Metro traukinyje įvykusios skerdynės, ulialia, kiek raudonos! Ne mažiau atstumianti šlykštaus senio kabinėjimosi prie skaitančios merginos scena, moterys supras. Kai senis virsta kraujo ištroškusia išgama, tik dar klaikiau:  lig tol užgniaužti lytiniai impulsai prasiveržia iškrypusiais būdais, Įsivaizduojat tokį scenarijų vieną dieną? Viskas, kas šlykštu mumyse, bet šiaip taip tramdoma elgesio normų ir sveiko proto balso, staiga pramuša užtvaras ir išlekia laisvėn. Prezidentas prabyla į tautą tiesioginės transliacijos metu, vėliau matom išsitaškiusią jo galvą, situacija nebevaldoma. Viskas blogai ir visi mes mirsim. Depresovas kūrinys, nesveikai įtaigus, tik ką reiškia pavadinimas?

Exit 8 (2025)

Antras kartas daugiametėje filmų žiūrėjimo patirtyje, kada balta spalva įtaigiai kuria šaltumo, nejaukumo įspūdį. Tekę keliskart keliauti metro užsienyje; nuoširdžiai- gerbiu visus, kurie gaudosi ir įsėda į teisingą maršrutą, man ten visiškai neįžengiamos, neperprantamos džiunglės... Patiko, kad filmas japonų- jų nuolaidi, non-konfliktiška natūra pastiprina kuriamą psichologinį siaubą. Jaunas vaikinukas, astmatikas vargšelis, gavęs skambutį iš merginos su stipria naujiena, paklysta metro stotyje. Ką bedarytų, kaip bepasisuktų, vis atsiduria toje pačioje vietoje, nerasdamas jam reikalingo 8-ojo išėjimo. Kartojasi plakatai koridoriuje, sandėliukų durys, praeina tas pats neprakalbinamas vidutinio amžiaus vyriškis- viskas kartojasi ir kartojasi. Apvertus aštuonetą, gaunam begalybės ženklą... Istorija rodoma iš trijų perspektyvų- vyresnis vyras ir mažas berniukas irgi klaidžioja labirinte, susipažįstam su jų situacija. Na,vaiką jau nubaudžia per griežtai, gal mamos dėmesio trūko ir nutarė pakvailiot, bet griežtas auklėjimas geriau negu auklėjimas įkišus išmanųjį trimečiui į rankas. Čia psichologinė kelionė, skambučio turinys, prieš tai traukinyje įvykęs nemalonus, praignoruotas incidentas- raktai į išėjimą, bet prireiks laiko susiprasti. 

Evil Dead (2013)

Nesu perdirbinių fanė; palikim klasiką ramybėje. Pasiskolinkim biški, jei jau labai reikia, bet saikingai, pagarbiai. Gal norėta supažindinti jaunąją kartą su garsiąja frančize? Dabartiniai žiūrovai alergiški filmams, kurių gamybos data 19... Chebra atsibeldžia į miško trobelę, kad viena merga iškęstų atchodus. Kaip blogai bebūtų, niekas atgal į civilizaciją neveš, teks išsivalyti organizmą nuo kokso. Keletas šeimos dramos elementų tarp brolio ir sesės, šiek tiek įtampėlės tarp draugelių, iškart aišku, kokiais jausmais bus žaidžiama. Nuspėjamumas nėra gerai. Faktas, kad rūsyje radę krūvą kačių, nukentėjusių nuo okultinės kilmės blevyzgų, jaunimas nededa į kojas pakibeni mat iš tos šiknos skylės, galutinai užbraukė bet kokias pusėtino siaubeko viltis. Koks normalus čiuvas/mergiščia: taip nuspręstumėt pasielgt? Aišku, dar reikia  iš keistos burtų knygos garsiai paskaityt, gi nuobodu! Nu ir atlekia demonas, gerai prasineša, taip jums ir reikia, nevykėliai. Laukiau, gal visus išgalabys, kūrinio akcijos šoktelėtų. Kai demonas užvaldo narkašę, gaunam visai fainą veikėją, kas truputį kilsteli siaubeko kokybę, body horror  variacijų irgi netrūksta: nuplikymas, vinių šautuvas, peilio palaižymas iki liežuvis skyla pusiau ir t.t. Gaila,  filmas nepasižymi žaismingu sarkastišku tonu, būdingu aštuoniasdešimtiesiems,  nors viena žavinga eilutė egzistuoja: "Why don't you come down here and let me suck your cock, pretty boy?" Žanras tarp skystos dramelės, paskutinę akimirką nusprendusios būti slasheriu. Padėjo apsispręst dėl 2023 ir 2026m. produktų-  tikrai laiko negaišiu!

Colony (2026)

Kaip fainai, kad Lietuvos kinoteatrai nusprendė jį rodyti, skubėjau į salę, kol neišėmė iš repertuaro. Atsisiųsti nėra kaip, o smalsumas žudo. Dar palyginus neseniai pradėjau pažindintis su Rytų šalių kūryba, man patiko, ką jie turi pasiūlyti, siaubekai- ledas. Netgi išsemtą zombių temą papildė originaliu požiūriu, raktas- pavadinime. Išprotėjusio mokslininko kerštas galingai koorporacijai. Veiksmas sukasi milžiniškam prekybcentryje, malonios asociacijos su George Romero "Dawn of the Dead"glosto širdį. Stebint dėl išlikimo kovojančių žmonių būrelį ir augantį zombių kolektyvinį intelektą, apima toks.. beprasmybės jausmas. Žmonės gryni šūdo gabalai- savanaudžiai, pikti, pavyduoliai, nuolat siekiantys pažeminti kitą. Suprantu blogio mastermaindą- jie pasmerkti, neverti gyventi, verčiau būti menkute dalele kažko tikro, neabejotino, išsilaisvinti iš ego aptvarėlio. Tada  tekšt momentas, kai "karantinuojamas" pastatas su jame esančiais gyvaisiais,valdžios organų nurašomi į nuostolius, panašiai  nutiktų gyvenime, niekas nesiardytų dėl saujelės ne laiku ir ne vietoj apsiprekinti atėjusių nelaimingųjų. Asmeninis pastebėjimas-  korėjiečių moterų išvaizda. Ar metų 20, ar 45, veidas vienodas, pribloškiama, vakarų botoksinėms kaliausėms slėptis po lapais...