Feels like home (2026)

The Host (2026)

Resident Evil (2026)

Nesu video žaidimų gerbėja, apskritai nepraktikuoju. Tačiau burtažodis body- horror visada iššaukia smalsumą, o 5 eurų bilietas yra stipri motyvacija. Ką gi, pranoko lūkesčius, fantastika, kėdė šokinėjo, purtantis iš juoko. Filme atsisakyta rimto požiūrio, įprasto paplitus virusui ir gresiant žmonijos išnykimui; atsimenu, dalys su Mila Jovovitch būtent tokios. Why so serious, fuck it! Sulipdykime kamuolį iš kūnų, prisekime lovecraftiškų čiuptuvėlių ir pašėlkime! Labai gerai parinktas pagrindinis aktorius, Austin Abrams. Komiška natūra šiurpių įvykių fone įsikomponuoja kaip puzzle detalė. Nesijaučia šlykštaus, debiliškų amerikoniškų juokelių laidymo, kuris taip erzindavo.  Bičas išgyvena neeilinį siuntinio pristatymą, jis peršikęs, kalba su savimi, natūralu :D Jaučiasi, kad veiksmas rutiliojasi žaidimo tempu- įlipi/išlipi iš auto, bėgi nuo monstrų, prieini objektą, vėl bėgi ir t.t. Finalas ligoninėje- jėga, nuo vėmalų monstro iki suirutės laboratorijoje, bravo, kiek pozityvo per pusantros valandos!

The Game (1997)

Visi nemėgsta pasikėlusių žmonių- Michaelas Douglasas nepriekaištingai suvaidina atkarų banko šulą. Įnoringas, dirglus, persisotinęs turtuolis, kuriam viskas atsibodę. Gavęs pasiūlymą sužaisti žaidimą, kuris sužadins naujus pojūčius, nenoriai, bet visgi pasirašo. Kadangi žinojau kur šuo pakastas, praradau dalį malonumo, bet niekas nekaltas, kad vilkinu peržiūrėti beveik 30metų. Turiu pasakyti, šlubuoja trilerio tempas; pusė filmo praeina be reikšmingesnių įvykių, jaučiama mažytė paranoja, bet ir viskas. Paskui paukšt- prasideda gainiojimo fazė, vos spėji reaguoti. Tačiau nufilmuota labai gražiai- naktinio miesto vaizdai, šaligatviuose atsispindinti žibintų šviesa, tamsūs skersgatviai- Fincheris labai stiprus kinematografijoje. Kai pasidarydavo nuobodu, tiesiog grožėjausi miestu. Ant kiek galima nuspėti žmogaus veiksmus, istorija paremta testais, kuriuos Nikolas atlieka pradžioje, nejaugi esam tokie aiškūs??

Sunlight (2024)

Paskutinis vaizdas, kurį mato Rojus, prieš užsiveržiant kilpai ant kaklo- beždžionė lange. Tada stoja tamsa, vėliau atsibunda savo kelioniniam furgonėlyje, kurį vairuoja ta pati beždžionės kostiumu mūvinti persona. Kostiumo beveik niekada nenusiima- kuriama nauja asmenybė, galutinai nusivylus senąja ir bandant lipdyt gyvenimą iš naujo, žinom tik, kad čia moteris. Juokinga ir liūdna kartu. Tai kelio filmas, kur du žmonės padės vienas kitam, nieko pernelyg įmantraus, bet susižiūrėjo maloniai. Daug absurdiškų nutikimų ir nurautų personažų- kapo atkasimas dėl laikrodžio klastotės, principinga motina policininkė, control freak dviratininkas draugužis, - negalėjau negalvoti apie pažįstamą dviratininką, laimei, juos sieja tik ši priemonė.. Režisierė- žinoma ventrilokistė Nina Conti, taip pat sukūrusi ir pagrindinį primatės vaidmenį, kaipgi kitaip :)

Demon (2015)

Niekada neteko matyti lenkiško siaubo filmo, intriguoja; turint omenyje jų temperamentą- kunkuliuojanti, nacionalistinė charizma- čia plyti neišsemiamos galimybės. Na, charizmos netrūksta, bet pirmu smuiku groja kažkoks žydų folkloro atstovas- dybukas, nors apsišik, pirmą kartą girdžiu apie tokį! Vadinasi, vyksta lenkų vestuvės- bravo, baisesnės aplinkos nesugalvosi; iškilo visi juodi prisiminimai iš sutrinų sodybų. Žmonės, kodėl renkatės švęsti šį tipo svarbų gyvenime įvykį visokiuose tvartuose?... Aišku, reikia kažkur dvi gimines sutalpinti, puseserės vyro uošvę pakviest ir visus kitus devintus vandenis nuo kisieliaus. Nusikratau praeities košmarų debesies ir judam toliau. Su jaunikiu ima dėtis kažkas nenormalaus. Iš pradžių galvojau, bus eilinė kinkadrebystė prieš lemiamus pokyčius, bet ne. Atmosfera tiršta, kreminės tekstūros- sodyboj beprotiškai nejauku, spalvinis fonas panašus į sepijos fotkes. Filmas lėto vystymo, nejauka auginama palaipsniui. Daug nepagražintos balių realybės- nesaikingas alkoholio vartojimas, dėdė išviduriuoja sveikinimo kalbą ir nežino kada sustot, kunigas, kurio nėra kam parvežt nes visi girti, visus strojinantis tėvukas ir t.t. Už šitus kadrus duodu labai daug taškų, achujenai pavaryta. Pabaiga maloniai priminė "The Shining"- fotografijos turinys. Stiprus 7/10.

Name of a Rose (1986)

Nesugebėjau knygų klubui perskaityti Umberto Eco klasikos- neturiu savyje tiek kantrybės ir susikaupimo, bent filmą pažiūrėjau. Blemba, geras.  Vien ko vertas Sean Connery! Net su juokingai išskustu vienuolio viršugalviu, jis totalus ekrano bosas. Seki kalbą, mintis, išraiškas-  kino legenda grybštelėjo BAFTĄ už vaidmenį. Mokinys Adsas- Christian Slater- skystai, bet aktorius buvo jaunutis, tai kvailumas netgi tinka į kontrastą. Atvykę į izoliuotą abatiją, jie pradeda narplioti paslaptingų žmogžudysčių paslaptį. XIV amžius, niūri ir šalta atmosfera, užsiraukę vienuoliai, nejaukumas šaltais pirštais gnaibo,brrr.. Dar paminėtinas Salvatorė- daug grimo prikrauta ant šiaip jau išskirtine išvaizda pasižyminčio Ron Perlman, padarytas panašiu į kiaulę; make up efektai irgi pelnė apdovanojimą. Paskui atvyksta inkvizitorius, pakuriami laužai, tuoj keps žmogiškoji nuodėminga mėsa! Šitas momentas krikščiosnių religijoj man pats baisiausias- kitaip mąstančius, naikinti be gailesčio, o kur mylėk savo artimą? Romanas ir ekranizacija turi ryškių skirtumų, bet noro skaityti visgi neįkvėpė. 

Good Luck Have Fun Don't Die (2025)

Ar stengčiausi įtikinti nepažįstamųjų grupę (šimtą septyniolika kartų!)  kad dirbtinis intelektas pražudys žmoniją ir reikia imtis veiksmų, kol nevėlu? Jėzau, ne, pranykit, nelabieji! Todėl žiūrėti į karštligiškas Sam Rockwell pastangas buvo juokinga ir smalsu. Atvykęs iš ateities, sprogstamuoju argumentu bando rasti pasekėjų tarp priblokštų užkandinės lankytojų, kurie atėjo tiesiog ramiai sukrimsti pyrago ir išgerti kavos, o pateko įkaitų dramon. Filmas neturi normalaus tempo, scenos ištęstos, yra ir nereikalingų, bendra trukmė net virš dviejų valandų, kai galėjo būti max pusantros, bet žinote ką... Man vistiek patiko, nes justi šelmiškas karibų piratų vaibas- režisierius Gore Verbinski pakūrė juokingą distopinę ateities viziją. Pateiktos trys istorijos, kaip DI paveikė herojų gyvenimus; mirusio sūnaus padielkinį kloną gavusi motina, porelė mokytojų, sprunkančių nuo skrolinančiais zombiais virtusių moksleivių ir mergina, kurios vaikiną pasiglemžė virtualūs akiniai. Įdomus jausmas žiūrint- kelia ir juoką, ir verčia susimąstyt. Dėl daugiau praleisto laiko prie ekranų, mobiliųjų, kompų ir pan, socialiniai įgūdžiai JAU atrofavę, panašu, kad ateity laukia visiška šikna. Ateities gelbėtojams reiks rasti ir nudėti būsimąjį DI kūrėją, kol šikna nesušvito pilnatimi, iš kelnių išsmukusi. Tačiau nebus paprasta, DI klastingas, manipuliatyvus, laukia sunki kova. Šakės, ta katė milžinė pabaigoj, jaučiausi lyg žolės apsirūkius, kas per fantazija XD Pakėlė nuotaiką, to labai reikėjo❤

Hen (2025)

Geriausia šių metų Lukiškių kiemo patirtis! Vištos gyvenimas ir norai irgi svarbūs! Įtikino, palaikiau ir sirgau už juodąją atskalūnę! Ištrūkus iš sriubos ingredientų sąrašo, išvengus lapės gniaužtų, sudalyvavus proteste ir patyrus kitų nutrūktgalviškų nuotykių, višta galiausiai patenka į  vienos šeimos ūkį. Ir pakliūva į negailestingą kiaušinių dėjimo vergovę! Muilo operos gabaliukas su ispaniška meilės daina privertė juoktis net keletą kartų, kokie kadrai! Patupdyta į vištidę, priversta poruotis su praplikusiu, bjauriu gaidžiu, kažkokia žmogiško seks-ringo alegorija. Juokinga ir graudu, kaip ji ieško sprendimų, bando apsaugot kiaušinį, kurį vis paima ir paima... Motyvas kartojasi daug kartų- kiaušinių rietuvės turguje, animaciniam filmuke, paskui virtuvėje- virstantys kiaušiniene; vištos tikslas aiškus ir suprantamas. Šalia rutuliojasi nešvariais reikaliukais užsiimančios šeimos gyvenimas, jį supurto gan žiaurūs įvykiai, kur višta taipogi suvaidina reikšmingą vaidmenį.  Tačiau žmogus ant tiek antraplanis veikėjas, viskas kas rūpi- tai juodojo sparnuočio likimas, nuostabi struktūra, unikalus filmas. Niekingi homo sapiens ir jų godos, pff. Pabaiga- pati ironiškiausia iš matytų, bet Juode, tau pavyko, valio!

Ringu (1998)

Apsižiūrėjau, kad liko pražiopsotas "Skambučio" originalas, tai nusprendžiau išmėginti teiginį- originalas visada laimi prieš amerikietišką perdirbinį. Ką galiu pasakyt- šiuo atveju nesutinku. Pasirodė nuobodus, ištęstas, ilgaplaukė lachūdra iš teliko išlipa tik pačioje pabaigoje, visą peržiūrą Hipnas meiliai kviečiasi pas save. Yra teigiamų aspektų- niūri, blogos lemties nuojauta neapleidžia viso filmo metu. Žurnalistė, gilindamsi į keistas paauglių mirties aplinkybes, sužino apie paslaptingą kasetę. Ech, tas beatodairiškas šokimas į ugnį- kokia kita specialybė pasižymi katės prieš mešką šokinėjimo drąsa! Depresyvus buvusių sutuoktinių tandemas- prispyrus paranormaliai bėdai, kreipiesi į eksą, daugiau nėra kur, kaip žiauru! Nu gerai, jis turi kažkokių ekstrasensinių galių, gal ir neblogas sprendimas. Darboholizmas, nuolat vienas paliekamas sūnus, liūdna, liūdna. Efektai paprastučiai, daug vietos palikta vaizduotei. Buvę sutuoktiniai skuba per savaitę išnarplioti kasetėje slypinčią mįslę, nes ją jau matė ir sūnus. Beje, kad vaikas irgi kažkoks su galiom, visai neišnaudota, amerikiečiai labiau pasistengė, ir šiandien atsimenu išskirtinės išvaizdos berniuką. Susidomėjus stebėjau, kaip pabaigoje pora sausina šulinį, užtempt kibirą į viršų palieka moteriai? Čia rimtai? Norėta taip sukurti dramatišką tirpstančio laiko efektą, o laiko jie nebeturi.  Aišku, vėliau visai nesvarbu, vistiek nieko nedavė lavono iškėlimas. Kasetės kopijavimas ir paleidimas į rinką- vienas šiurpesnių momentų, čia  stipru, bet prie geriausių norų duočiau tik 6/10.

The Sadness (2021)

Juk čia alegorija į Covidą, tiesa? :D Geriau nesugalvosi, meistriškas kūrinys iš Taivano! Dar nesu patyrus, kad filmas atvirai kalbėtų į mane- Covido laikotarpį prisimenu kaip klaikiausią gyvenime. Žinoma, filme sutirštintos spalvos- apsikrėtusieji paslaptingu virusu, žmonės tampa žiauriais psichopatais, kuriems aplinkinių skausmas ir kančia- absoliutus kaifas. Metro traukinyje įvykusios skerdynės, ulialia, kiek raudonos! Ne mažiau atstumianti šlykštaus senio kabinėjimosi prie skaitančios merginos scena, moterys supras. Kai senis virsta kraujo ištroškusia išgama, tik dar klaikiau:  lig tol užgniaužti lytiniai impulsai prasiveržia iškrypusiais būdais, Įsivaizduojat tokį scenarijų vieną dieną? Viskas, kas šlykštu mumyse, bet šiaip taip tramdoma elgesio normų ir sveiko proto balso, staiga pramuša užtvaras ir išlekia laisvėn. Prezidentas prabyla į tautą tiesioginės transliacijos metu, vėliau matom išsitaškiusią jo galvą, situacija nebevaldoma. Viskas blogai ir visi mes mirsim. Depresovas kūrinys, nesveikai įtaigus, tik ką reiškia pavadinimas?

Exit 8 (2025)

Antras kartas daugiametėje filmų žiūrėjimo patirtyje, kada balta spalva įtaigiai kuria šaltumo, nejaukumo įspūdį. Tekę keliskart keliauti metro užsienyje; nuoširdžiai- gerbiu visus, kurie gaudosi ir įsėda į teisingą maršrutą, man ten visiškai neįžengiamos, neperprantamos džiunglės... Patiko, kad filmas japonų- jų nuolaidi, non-konfliktiška natūra pastiprina kuriamą psichologinį siaubą. Jaunas vaikinukas, astmatikas vargšelis, gavęs skambutį iš merginos su stipria naujiena, paklysta metro stotyje. Ką bedarytų, kaip bepasisuktų, vis atsiduria toje pačioje vietoje, nerasdamas jam reikalingo 8-ojo išėjimo. Kartojasi plakatai koridoriuje, sandėliukų durys, praeina tas pats neprakalbinamas vidutinio amžiaus vyriškis- viskas kartojasi ir kartojasi. Apvertus aštuonetą, gaunam begalybės ženklą... Istorija rodoma iš trijų perspektyvų- vyresnis vyras ir mažas berniukas irgi klaidžioja labirinte, susipažįstam su jų situacija. Na,vaiką jau nubaudžia per griežtai, gal mamos dėmesio trūko ir nutarė pakvailiot, bet griežtas auklėjimas geriau negu auklėjimas įkišus išmanųjį trimečiui į rankas. Čia psichologinė kelionė, skambučio turinys, prieš tai traukinyje įvykęs nemalonus, praignoruotas incidentas- raktai į išėjimą, bet prireiks laiko susiprasti. 

Evil Dead (2013)

Nesu perdirbinių fanė; palikim klasiką ramybėje. Pasiskolinkim biški, jei jau labai reikia, bet saikingai, pagarbiai. Gal norėta supažindinti jaunąją kartą su garsiąja frančize? Dabartiniai žiūrovai alergiški filmams, kurių gamybos data 19... Chebra atsibeldžia į miško trobelę, kad viena merga iškęstų atchodus. Kaip blogai bebūtų, niekas atgal į civilizaciją neveš, teks išsivalyti organizmą nuo kokso. Keletas šeimos dramos elementų tarp brolio ir sesės, šiek tiek įtampėlės tarp draugelių, iškart aišku, kokiais jausmais bus žaidžiama. Nuspėjamumas nėra gerai. Faktas, kad rūsyje radę krūvą kačių, nukentėjusių nuo okultinės kilmės blevyzgų, jaunimas nededa į kojas pakibeni mat iš tos šiknos skylės, galutinai užbraukė bet kokias pusėtino siaubeko viltis. Koks normalus čiuvas/mergiščia: taip nuspręstumėt pasielgt? Aišku, dar reikia  iš keistos burtų knygos garsiai paskaityt, gi nuobodu! Nu ir atlekia demonas, gerai prasineša, taip jums ir reikia, nevykėliai. Laukiau, gal visus išgalabys, kūrinio akcijos šoktelėtų. Kai demonas užvaldo narkašę, gaunam visai fainą veikėją, kas truputį kilsteli siaubeko kokybę, body horror  variacijų irgi netrūksta: nuplikymas, vinių šautuvas, peilio palaižymas iki liežuvis skyla pusiau ir t.t. Gaila,  filmas nepasižymi žaismingu sarkastišku tonu, būdingu aštuoniasdešimtiesiems,  nors viena žavinga eilutė egzistuoja: "Why don't you come down here and let me suck your cock, pretty boy?" Žanras tarp skystos dramelės, paskutinę akimirką nusprendusios būti slasheriu. Padėjo apsispręst dėl 2023 ir 2026m. produktų-  tikrai laiko negaišiu!

Colony (2026)

Kaip fainai, kad Lietuvos kinoteatrai nusprendė jį rodyti, skubėjau į salę, kol neišėmė iš repertuaro. Atsisiųsti nėra kaip, o smalsumas žudo. Dar palyginus neseniai pradėjau pažindintis su Rytų šalių kūryba, man patiko, ką jie turi pasiūlyti, siaubekai- ledas. Netgi išsemtą zombių temą papildė originaliu požiūriu, raktas- pavadinime. Išprotėjusio mokslininko kerštas galingai koorporacijai. Veiksmas sukasi milžiniškam prekybcentryje, malonios asociacijos su George Romero "Dawn of the Dead"glosto širdį. Stebint dėl išlikimo kovojančių žmonių būrelį ir augantį zombių kolektyvinį intelektą, apima toks.. beprasmybės jausmas. Žmonės gryni šūdo gabalai- savanaudžiai, pikti, pavyduoliai, nuolat siekiantys pažeminti kitą. Suprantu blogio mastermaindą- jie pasmerkti, neverti gyventi, verčiau būti menkute dalele kažko tikro, neabejotino, išsilaisvinti iš ego aptvarėlio. Tada  tekšt momentas, kai "karantinuojamas" pastatas su jame esančiais gyvaisiais,valdžios organų nurašomi į nuostolius, panašiai  nutiktų gyvenime, niekas nesiardytų dėl saujelės ne laiku ir ne vietoj apsiprekinti atėjusių nelaimingųjų. Asmeninis pastebėjimas-  korėjiečių moterų išvaizda. Ar metų 20, ar 45, veidas vienodas, pribloškiama, vakarų botoksinėms kaliausėms slėptis po lapais...

The Odyssey (2026)

Ironiška- iš anksto nusipirkus bilietą (į premjerą merga užsimanė) vėliau atsirado galimybė pamatyti filmą nemokamai :D Būčiau sutaupius 13eurų, reginys nepateisino lūkesčių. Jau iš anonso atrodė prastai; yra režisierių, kuriems nereikėtų eksperimentuoti. Christopheri Nolanai, jei mąstai apie siaubeko kūrimą, davai nereikia?... Visų pirma- klaikus castingas ir iškraipytos, atmestinos herojų versijos. Pradėkim nuo Anne Hathaway (Penelopė)- sėdi už tinklelio, kaip kunigėlis bažnyčioj. Kada chatoj puotauja ir blevyzgoja minia diedų, jos vietoj šikčiau į kelnes kad būsiu išprievartauta! O jinai tąso kažkokį skudurą atsipūtus. Neįtikino 20m laukimo nuoširdumu, chemijos su  Matt Damon nepastebėjau. Lyg kekšė atidirbinėtų- mergaitės, kuo daugiau įnirtimo ir kuo mažiau jausmo. Aišku, ji vieni niekai prieš žiauriausią pasirinkimą pakviesti čion Elliot Page. Transgenderis karys, kaip suprasti; istorija turėjo būti tragiška, liūdna, o išėjo nesąmonė. Nupiepėlis Tom Holland- Odisėjo sūnus- vapšė nereikalingas, istorija tik prideda nereikalingą valandą filme, puikiai apseitume be jo. Robert Pattison irgi prašovė- vietom taip pervaidina, kad darosi panašu į nenusisekusį kaimo teatro spektaklį. Charlize Theron- pala pala, Odisėjas sėdi gražios moters draugijoj, SPA sąlygom, atminties kalėjime, matai, kenčia XD  O kur dar Juodaodė Elena, dėl kurios kilo Trojos karas... Afigiet. Tada pigiai atrodanti karinė apranga- nu kaip iš karnavalinių kostiumų parduotuvės, taip ir užuodžiu plastiko kvapą, made in China, lūžau iš juoko. Beje, Nolanas iškrėtė įžūlų šūdų pokštą- Trojos arklyje, žinote, buvo šikama ir myžama. kaip ir logiška. Bet kaip tada jie, neužuosti, išsiropštė iš ten? Turėjo ekskrementai ir sysius imt tekėt pro skylę, o Trojos kariai užuosti chuinę. Pabandykit nuimt laiką, per kiek laiko tualete ima dvokti, ištūmus rudį,- žaibiškai. Poemos frazės "kai pasakosi apie mane, dadėk ką nors", "eik šikt, seni" ir labiausiai užknisusi "tavo akys atrodo išmintingos", kaip galima darkyti tekstą???  Gerai, keli akcentai, kurie atvėsino nusivylimo karštį- Ciklopas buvo nuostabus. Kaip žiauriai ten su juo pasielgė, gyveno sau oloj, avis ganė, atėjo akį išdūrė, urodai. Kirkės burtai- Samantha Morton- va kur enigma, atmosfera, charakteris. Odisėjo vyrus minko kaip plasteliną, lipdydama kiaulių pavidalus, baisu ir akių negali atplėšti, jėga...   Pabaigoje Odisėjas turi nužudyti Penelopės jaunikius: kova komiškai primena John Wick, galvojau, visus čia ir kirs, žiovulys suėmė. Holivudas išniekino lietaratūrinį perlą be gailesčio, aš apšalus.

Apocalypse Now (1979)

Pirma pažintis su IMAX sale: sėdėjau per arti, 4 eilėje, vaizdas  neatrodė kažkas ypatinga, užtat garsas! Garsas smogė per ausis, vos neapkurtino! Vietnamo karas: sprogimai, šaudymas, sraigtasparniai, besitaškantis vanduo, klyksmai- įspūdis užėmė kvapą, sugraudino, ašara išsprūdo- klaikus košmaras. Pagrindinis veikėjas, kapitonas Vilardas (Martin Sheen), kare jau apgenėtas medis, gauna užduotį iš JAV vyriausybės: keliauti į džiunglių gilumą ir surasti Kurtzą (Marlon Brando), daug nusipelniusią, bet panašu, galvą pametusią  Žaliąją Beretę. Žinoma, visiškaislapta misija, jeigu ką, jos nebuvo.. Vilardas patiria daug kraują stingdančių nuotykių ir mato, kaip vyrus veikia karas. Fantastiškai sudėliotos scenos, F.F. Coppolos meistriškumo viršūnė, lenkiu galvą, išties. Pavyzdžiui, siaubingo  Vietkongo posto likvidavimo metu, pulkininkas Kilgoras (Robert Duvall)  sugeba neužsičiaupdamas pliurpti apie banglenčių sportą, net primygtinai ragina jaunus vyrukus pasinaudoti puikiomis bangomis. Čiuvai surfina kurtinančiam triukšme, groteskas, kaip efektyvu! Atsiskyręs nuo pernelyg įsijautusio pulkininko, Vilardas gauna pasidžiaugti Playboy modelių šou. Taip, malūnsparniu džiunglėse nusileidžia būrelis gražuolių, raito šlaunis sekso ištroškusių, nuprotėjusių vyrų akivaizdoje- kiek laiko užims, kad reikalai pakryptų pavojinga linkme? :D Labai daug epizodų, kur trapi ramybės akimirka sudraskoma impulsyvumo ir nesuvokiamo žiaurumo- karas ne ta vieta, kur turi laiko pagalvoti.. Vis dėlto, pabaiga manęs nepatenkino. Laukiau, spėliojau, kaip čia baigsis, atvirai: Vilardas neatrodė superkarys, galintis įveikti Kurtzo kalibro psichopatą. Ar Kurtzas pasiduoda savo valia? Jis peza pseudofilosofinius kliedesius, bet tuo pačiu švysteli Vilardo draugo galvą po kojom- ženklas, kad galėjo bet kada jį nužudyti. Neneigiu, visai varžtai atsisukę, žmogus  pavojingas, bet susidorojimas pernelyg lengvas? Džiaugiuosi, kad galėjau pamatyti kine, filmas net per namų projektorių- per geras žiūrėti ant mažo ploto. Akcentavau, kas ką vaidina, pastebėjot? Castingas nepriekaištingas, visi aktoriai ten, kur turi būti, jų pasirodymai verčia žavėtis. Gaila, dabartiniuose filmuose reikiamas veidas reikiamu metu tapo retenybe...

Vice Squad (1982)

Po "45 kalibro panelės" užsigeidžiau daugiau gatvės gyvenimo kadrų iš sutenerių, plaštakių, narkašų knibždančio mikrokosmo. Daug ieškojau, stengiausi kad nebūtų vien 80's nostalgija tripas ir guilty pleasure. Radau neblogą variantą. Ok, blogietis, keliantis rūpesčių, policijos galvos skausmas Ramrodas, pasirodė kiek komiškas, bet tik todėl, kad išoriškai panašus į John Litghow, garsųjį Diką Solomoną iš  "Trečio luito už saulės" :D Žiauriam suteneriui nepalankus lyginimas, bet gal tik man čia panašu :) Vaidina visai nieko, kekšės vietoje, skubiausiai vyniočiau iš jo akiračio. Grobuonies povyza įtikinama. Policija ieško jo dėl žiaurių prostitučių žmogžudysčių, įdarbina vieną nabagę kaip jauką. Šiaip ne taip sulaiko niekšą, bet Ramrodas meistriškai išsilaisvina- taip nuvertinti gatvių atamaną! Patikėti dviem pliurpalams jį gabenti į nuovadą, koks neatsargumas! Prasideda gaudynės,  nenujausdama, koks pavojus gresia, infiltruotoji darbuotoja tęsia savo pamainą- dirbti tai reikia. Labai labai geri gatvės vaizdai: laisvo elgesio moterų tykantys automobiliai, įvairių seksualinių orientacijų pasiūla, margos barų, kino teatrų, gatvės žibintų šviesos, naktinių gyvūnų prikimšta nuovada- Los Andžele naktį veiksmo daugiau nei dieną! Kinematografija, atmosfera- 10/10. Finalas realistiškas- gatvių niekada neišvalysi.

Ms .45 (1981)

Čia kaip moteriška Maniac 1980m. versija, pradėjus žiūrėti, iškart pagalvojau. Abiejuose veiksmas vyksta Niujorke; vienišas pagrindinis herojus, psichinės traumos, pasipylusi žmogžudysčių virtinė. Niekas nenumano, kokios baisybės slypi jų butuose. Pas vieną išstatyti  moteriški manekenai, "papuošti" moterų skalpais, kitos šaldytuvas prigrūstas šiukšlių maišų su kūno dalimis. Nebylė Thana išgyvena klaikiai nesėkmingą dieną- ją išprievartauja.. dukart. Pirmasis susidūrimas trunka mažiau nei pusę minutės, kitas daug baisesnis, kadangi mergina užpuolama namuose. Atitverta tylos sienos, Thana išbando 45 kalibrą- šlykštūs priekabiautojai, laikykitės! Filme akcentuojama, kiek daug seksualinio priekabiavimo aplink- diedai čepsi, švilpia, laido bjaurias replikas, nevaldo rankų- būti moterimi grynas košmaras! Netgi darbe, gašlūnas darbų vadovas taikosi suvilioti pažeidžiamą merginą. Moralas aiškus, išpildymas... daug juokingų vietų, pvz landi nupezus kaimynė, kvaršinanti Thanai galvą su nuolat skalijančia dvarneška ciuckiu; arabų šeicho epizodas, įkyrus plevėsos fotografo asistavimas- dar negirdėjau, kad negailestingai nuvytas "atsipisi, blet", diedas toliau mėgintų laimę, jau kiek perspausta:D Miesto vaizdai nostalgiški, sako vienatvė Niujorke rimtai rauna žmonėms stogą, ir štai prie ko priveda.

Alpha (2025)

Kaip režisierei įprasta, filmo herojė malasi fantasmagoriškų aplinkybių sūkuryje, tik kodėl tiek chaoso?? Neslėpsiu, teko paieškoti  informacijos po peržiūros. Nepaisant, kad vizualiai labai patiko, ką mačiau, smarkiai trūko aiškumo! Neišmąsčiau,  kieno metafora yra baltom, akmeninėm statulom virstantys žmonės. Galbūt todėl filmas sulaukė nepalankių vertinimų? Džiaugiuosi bent išrišusi, jog ten dėdės vaiduoklis anksčiau, nei buvo parodyta akivaizdžiai, cha cha. Taigi, perskaičius interpretaciją, viskas stoja į vietas ir istorija liūdna, sielvartinga. Trylikametė Alfa grįžta po vakarėlio su negrabiai atlikta tatuiruote, išprovokuodama motinai isterijos priepuolį. Vėliau matome, kad mieste siautėja paslaptinga liga, kurios pasekoje žmonės pamažu virsta baltais, mobilumą prarandančiais objektais. Alfos motina gydytoja, dirba su nelaimingaisiais, jaudindamasi, kad vieną dieną apsikrės pati ir vaikas. Kol nebuvo aišku kas vyksta, maniau čia koks sci-fi ar body-horror, tiek daug visko primalta, kad nesuprast. Vieną dieną į motinos ir dukros namus prisistato Alfos dėdė, tvyrojusi įtampa dar paaštrėja, nes anas gyva bėda- narkomanas. Emocionaliai jaudinantis kūrinys, bet struktūra, o dieve, nekažką, visgi esu linkus vertinti teigiamai.

Shallow Grave (1994)

Vakar norėjau atsipūsti po sunkios darbo savaitės, pamaniau, paleisiu britišką komediją, žvengsiu, visgi Danny Boyle kūrybinė pradžia. Panašu, kad pamiršau, kas yra Boyle, jei tikėjausi lengvo turinio, naivuolė :D Prasideda gal ir linksmai- trys kambariokai ieško ketvirtojo: rengia interviu, fotografuoja, filmuoja, užduoda debiliškus klausimus pretendentams, net atvirai tyčiojasi. Patyčių humoras man ne prie širdies, bet žiūrim toliau. Galiausiai randa kandidatą tik dėl to, kad jis patinka moteriškai atrankos komisijos pusei. Daug nesiplėsiu su siužetu, pasakysiu tik tiek, kad draugai išbandomi pinigais. Dideliais, purvinais pinigais-  ar atlaikys draugystė? Trejetukas-  nesveika chebra, kaip parodys jų sekantys veiksmai. Simboliška, kad  jų specialybės: gydytoja, buhalteris, žurnalistas- iš sferų, kur galima daug pakenkti, jei pozicijas užims moraliai supuvęs asmuo. Įžanginiai interviu tapo daug suprantamesni. Situacija velniškai staigiai pasidaro nevaldoma, klimpstama vis giliau. Sociopatai, blemba :D Veiksmas daugiausia rutuliojasi uždaroje erdvėje, kol pasidaro trošku, prireikia.. išgręžioti skylių! Nepasitikėjimas, įtampa, padarytos klaidos kasa neišlipamą duobę- kuriam pavyks pasprukti su babkėm?