Housebound (2014)

Nesveikai gera siaubo komedija su dviem nepėsčiom moteriškutėm- mama ir dukra :D Nenusakomo amžiaus Kylie (kopiam link 30-ies, bet dar vaidinam 20-metę...) prisidaro nemalonumų su teisėsauga. Jai skiriamas 8 mėn. trukmės namų areštas- ant kojos prisegamas daviklis, pakliuvai paukšteli! Teks sėdėti su mama, o judvi nesibičiuliauja. Pradžioje dukružėlė elgiasi kaip šikna: atsikalbinėja, namų netvarko, neužleidžia teliko:D Bet paskui randasi rimtesnė bėda: panašu, kad name vaidenasi! Girdėti žingsniai, nei iš šio, nei iš to atsidarinėja durys, o tas nesveikas žaislas tikrai baimės įvarė..Kartu su ją prižiūrinčiu pareigūnu Kylie pradeda tyrimą. Juokinga, kad teisėsaugos darbuotojas už gryną pinigą iškart priima pasaką apie vaiduoklį, kamerą pastato :D Pagrindinė veikėja jėgiška savo nihilizmu ir pochuizmu, verčia kaimyno namus be baimės, dar protezą iš žabtų išlupt pabando- su ja tikrai nebus nuobodu! Siaubas įgauna pavidalą, "bildukas" paaiškėja. Didelis pliusas-  paprastai šoko ištikti veikėjai elgiasi lyg silpnapročiai. Grupė naktį išsiskirsto miške , žinodama, kad name įsilaužėlis, blondinė atranda savyje kiškį drąsuolį ir ima jo ieškoti, ir t.t. Kylie- visai kas kita-ji nepadarytų gėdos kovos klubui: tokia sumani ir vikri, net tamponą rastų kaip panaudot priešui nokautuoti :D Taigi sudominanti pradžia, intriguojantis vidurys ir afigienas finalas- daugiau nei 1,5val gryno entertain'o!

The Devil's Backbone (2001)

Helloveen'o išvakarėse nutariau nors kartą kokį padoresnį siaubiaką pažiūrėt, kaip ir priklauso ta proga. Taigi.. vakar pirmas blynas gerokai prisvilo, susimoviau su Stonehearst Asylum, rekomenduoju negaišti laiko: čia lyg žiūrėti kaip puikus, tvirtas laivas skęsta. Šiandien prisiminiau daug kartų girdėtą Guilermo del Toro istoriją apie vaikų prieglaudą. Pamenu, net buvau atsisiuntus kažkada, bet nesuprasi, kokiai musei įkandus, pamaniau kad bus nuobodus..  Koks malonus netikėumas klysti, nes buvo puiku! Karlitą atveža į vaikų prieglaudą, atseit laikinai, o iš tikrųjų nuo vaiko slepiama liūdna realybė- tėvas žuvo kare, ir jis čia liks po visam. Berniukas nėra sutinkamas svetingai, draugeliai krečia jam šunybes, o lyg to būtų maža, greitai Karlitas pajunta, kad ir anapusinis pasaulis nėra teigiamai nusiteikęs. Kur ne kur vis šmėsteli vaiduoklis- pats geriausias vaiko vaiduoklis, kokį esu mačius. Ne tiek grimo prasme, labai jautriai perteiktas numirėlio skausmas dėl neteisybės, vienatvė.. Frontas artėja, nebesaugu likti prieglaudoje, pavojaus akimirką išlenda pikti kėslai ir savanaudiškumas. Nors čia pagrinde vaidina vaikai, bet visi tikri šaunuoliai, ne kaip susimyžę šabloniški snarglėti amerikoniukai, kurie suknistų visą filmą, neduokdie remeiko.... Kiekvienas berniukas- rimtas, ne pagal amžių subrendęs ir narsus, jie lyg kokie alaviniai kareivėliai :) Primena El Orphanato, El laberinto del fauno, ispaniški visi panašūs, meniški ir paslaptingi. Greitai bus galima suskirstyt Europos filmus pagal žanrą: geriausios komedijos- britai, psichologiniai trileriai- skandinavai, siaubas- ispanai.. :)

Kids in the Hall: Death Comes to Town (2010)

Jau rašiau apie šį crazy kanadiečių kolektyvą, kurio veikla žadėjau pasidomėti. Prieš jūsų akis- 8 serijos po 20 min. Geriau iš karto pasakysiu, kodėl jis atsidūrė mano blog'e, nes tai ką pamatysit, neatitinka jokių standartų. Tai nėra meniškai vertingas reginys ar pribloškianti vaidyba. Tiesiog projektas, kurio dalyviai mėgavosi kiekviena filmavimo aikštelėje praleista minute! Pozityvumas ir stato jį šalia kitų, kuriuos drįstu rekomenduoti plačiajai penkių pirštų auditorijai;)  Siužetas labai paprastas- į mažą šūdmiestį atvyksta Mirtis. Ant motociklo sėdi diedas su alaus pilvu, odinėm glaudėm, ir atsikišusiu priekiniu dantim :) Laukdamas žinučių į savo atsakiklį, Mirtis nuobodžiauja pigiam motely, arba eina į barą kabinti raudonplaukių, Eureka- išaušta  mero valanda. Miestelį sukrečia baisi žmogžudystė, tūpi farai kuria teorijas, o iškrypėlis patanatomas.. Na, pamatysit čia zbitkų :) Vyrai vaidina moteris, taip juokingai, praktiškai visi jėgovi veikėjai čia yra moteriški personažai! Mero žmona buvo mano absoliuti favoritė. Nepaleidžia iš rankų stikliuko, net laidotuvėse ašaras šluosto nosinaitėj paslėpta fleškute :D Kraupų nusikaltimą pasiryžta atskleisti Rikis, buvės ledo ritulio legenda, o dabar apgailėtinas nutukėlis, neišeinantis iš namų. Įvykius nuolat fiksuoja "profesionali" žurnalistų komanda, kur rezgamos intrigos ir meilės romanai "No tell Motel" :D Neilgai trukus ištraukiami nešvarūs mero baltiniai, atsiranda dar vienas lavonas.. Kas gi žudikas? Atsakymas jus šokiruos :D

Dead Alive (1992)

Mamyčiukas Lionelis gyvena tvirtai prispaustas po pažasčia, valdingoji gimdytoja neleidžia nė į pasimatymą ramiai nueiti. Kartą, sekant savo vienturtį, zoologijos sode motušei įkanda bjauri beždžionė, ir čia prasideda prasto skonio, bet labai juokinga komedija apie zombius:) Lionelis negali jos nužudyti, bet darosi sunku ją suturėti-  virusu užkrečiama med. sesuo, kunigas.. Situacija pamažu darosi nekontroliuojama, į pagalbą pasitelkiami gyvuliški trankviliantai :D Vaizdeliai tokie debiliški, tas suzombėjęs kūdikis ir grumtynės vaikų žaidimo aikštelėje,  kunigo karate kapinėse- "I kick ass for the Lord" :D Paskui nusivažiuojama iki to, kad apsikrečia Lionelio name vykusio vakarėlio svečiai, ir prasideda skerdynės.. žoliapjove! Tykšta kraujas, ištraukiamas žmogaus stuburas (!) , po namą laksto dvi žmogaus pusės o pabaigoje... pasirodo storašiknė mamytė. Ir vis dėl to.. Tai nėra vienas iš kvailų siaubiakų pavyzdžių, iš aštunto dešimtmečio, kur dekoracijos tokios prastos, ir siužetas toks lėkštas, kad raitaisi ne iš juoko, o iš absurdo. Ne.. iškart matyti, kad padirbėjo talentinga ranka. Kvaila, per ne per daug, juokinga, bet ne apgailėtina, groteskas, bet labai tiksliai dozuotas. Šis žmogus ateityjes susikraus milijonus,  pastatęs garsiąją Tolkino trilogiją- prieš jus bundantis kino genijus Peteris Jacksonas!

Cecil B. DeMented (2000)

Nepriklausomo kino kūrėjų komanda pagrobia Holivudo žvaigždę, kad ši filmuotųsi jų juostoje. Filme, pasisakančiame  prieš kalifornietišką žiūrovams brukamą šlamštą ir nusipenėjusius, žaliųjų pritvinkusius spylbergus. Idėjos autorius ir režisierius- pamišėlis Sesilis, kartu su patrakusia filmavimo grupe pasiruošę kamikadziškai misijai- jie meta pirštinę Holivudo mafijai... Kas gi toji žvaigždė? Senstelėjusi, plastinių operacijų sudarkyta Melanie Griffith! Pasirinkimas idealus. Nejučia tapatini Dorff'o veikėją su John Waters, suteikusiam Griffith paskutinę galimybę kine :) Gauja įsiveržia į kino teatrą, į Foresto Gampo tęsinio filmavimą, visur sėdama chaosą, aidint šūviams krenta pirmosios aukos, operatoriai nuolat viską filmuoja. Vienas dublis, ir tebūna jis kaip reikiant :) Pasklinda garsas žiniasklaidoje, ant kulnų lipa policija, artėja groteskiška kulminacija! Išprotėjusių kinomanų grupėje- satanistė Maggie Gylenhaal  ir dar niekam nežinomas Michael Shannon, vairuotojo-gėjaus vaidmenyje :D Makalynė, bet užmojis atperka viską- visokie nepriklausomi kino teatrai turėtų laikyti šio filmo plakatą mtomiausioj vietoj.. 

Frequencies (2013)

Antra mano matyta sci-fi meilės istorija, sunkokas žanras :) Reikia labai protingo scenarijaus, kuris "nenugrybautų" į pievas. Aišku, toks filmas sudomintų nedaugelį, nes kai žiūrint reikia "kramtyti", ir ne popkornus, publika ima raukytis. Neapibrėžtu laiku gyvena labai protingų vaikų karta, kad maždaug įkirstum levelį jie pavadinti Mari Kiuri, Niutonas, Štrausas. Su realiai gyvenusiais savo amžininkais turi mažai ką bendro. Tai kas, kad proto guzai, 100% neturi niekas, ir šalutiniai efektai neišvengiami. Mari absoliučiai neturi emocijų, (aukštas dažnis), Niutono- priešingai (žemas). Jiems susitikus ima lyti, kas nors užsidega, taip sakant- jų "laukai" siaubingai nedera. O gaila, nes vaikinukas žiauriai įsimylėjęs ir užsispiria rasti išeitį. Mintis. Tai paaiškintų, kodėl kai kurie žmonės taip mus nervina, o prie kitų norisi glaustytis kaip katėms. Viskas tėra fizika. Jei čia darosi keblu, palaukit, pamatysit pabaigą... daug minčių diskusijoms kilo. Mėgstu, kai rutinos iškamuotas smegenis šiek tiek sudrebina kokia netikėta idėja, priverčia suktis parūdijusius sraigtelius :)  Jei kažką įsimyli, ar svarbu, kad tavo laisva valia tuo metu neegzistavo? Kad neturėjai jokios galimybės pasirinkti, tai buvo iš anksto kažkieno nuspręsta? Esi linkęs už savo laimę dėkoti, ar keiksnoti tą, kuris ją suteikė? Ar "kodėl" svarbiau už galutinį rezultatą? Visiems mąstantiems ir nebijantiems "nesuprasti".

Frank (2014)

Juokingas filmas apie liūdnus žmones- menininkus. Šiandien visą dieną pagaunu save niūnuojant Frenko dainą "I love you all", įstrigo ilgam... Kažkoks keistas liūdesys su šypsena. Šmaikščiai pavaizduota, neformatas, bet jauti lyg kokią švino apykaklę, lyg pūstų vos juntamas šaltukas. Džonas, dirbantis nuobodų ofiso darbą, svajoja tapti muzikantu. Greitai pamatom, kad be reikalo, nėra išskirtinis talentas. Susiklosčius aplinkybėms, atsiranda proga groti grupėje, ir ne bet kokioj- visiškam avangarde!  Muzikantai- nuo priekabaus prancūzo iki tikros kalės Klaros- išties spalvingos asmenybės. Bet palyginti su Frenku- dar nieko blatno. Suaugęs vyras, amžiaus kategorijoj įvardytas tarp 30 ir 50..niekada nenusiima žaislinės galvos. Niekada! Savo nuotaikas įvardija, o maudydamasis apsimauna ant tos galvos maišelį. Kas jis? Kodėl taip elgiasi, slepia kraupiai deformuotą veidą? Džonas  mėgina grupę išgarsinti, nes tiki ją turint potencialo. Tik šlovės trokšta ne visi.. Aktoriai vaidina ypatingai gerai; jau seniai mėgstu Maggie Gyllenhaal, bet po šio filmo- ji viena mano favoričių. Tas žvilgsnis, stingdantis į ledą, jau mačiau tai Sherrybaby!  O Fassbender'is (Frenkas), jei negaus bent gaublio nominacijos, reiškia Holivude viskas seniai nupirkta, dar prieš pastatant filmą. Visiems keistuoliams, nesuprastiems, nevykėliams, depresuotojams-dūsautojams, ne šios žemės  gyventojams- tai skirta Jums: )