2020 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Castle Freak (1995)

Mėgstu įžvelgti dalykus, kurių režisierius visai neturėjo galvoje, galvą dedu :D Kaip, pavyzdžiui šįkart, užkliuvo skilusi amerikietiška šeimyninė moralė. Patriarchas stoja piestu, kai pilies pabaisa ima kelti grėsmę jo dukteriai ir žmonai, įžūliai ignoruodamas padaro patirtas kančias. Nesvarbu, kad toli gražu nėra pavyzdingas sutuoktinis ir tėvukas. Paveldėjo pilį, reiškia, dabar jis savininkas, visi įnamiai gali eiti po velnių. Kraujo ryšys irgi, spjaunam.  Nė sekundėlėi, nė lašo gailesčio. Jeffrey Combs vaidyba verta atskiros studijos, į kurią čia nesileisiu, bet mėgstantys geek'us, stebėkit šį veikėją. Įtariai pro akinukus spoksančios akys, lūpas ištempusi įtampa, regis, plyš perpus, cha cha cha. Negaliu nesižavėti a.t.a. Stuartu Gordonu; nors filme yra lepsusų, pvz. akloji pamiršta, kad nemato ir bėgdama dairosi atgal ir kitos izdevalkės, grimas, kuriama nuotaika- meistriškai pavaryta. Milžiniška, apleista pilis kelia transilvaniškas aliuzijas, padaras sukurtas su išmone, ir nekelia juoko, priešingai, netgi liūdesį. 

2020 m. liepos 19 d., sekmadienis

Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga (2020)

Vaikystėje daug metų žiūrėtas šou. Tačiau laikui bėgant pamečiau viltį, kad roko ir metalo muzika užims aukštas vietas konkurse, kitaip sakant, suaugau, ir dabar tik dienraščių antraštės beprimena, kad "Eurovizija" tebevyksta. Ak, tie Lietuvos kasmetiniai apsigėdinimai, taipogi išeitų nebloga komedija, bet šįkart amerikiečiai ėmėsi iš esmės Europos fantasmagorijos, atleiskit, Eurovizijos fenomeno, ir pasišaipė tiksliai ir kokybiškai :D Dainų maniera, atlikėjų prototipai verčia kikenti iki ašarų ir galiausiai paspringti. Kai ekrane vairuoja Will Ferrel, žinau kad man patiks viskas, mėgstu bičą. Net likau nustebinta, nes juokeliai visiškai kitokie, iššnipinėtos konkurso smulkmenos,  ir sarkastiškai gnybtelima Amerikai :D Žiurkėno ratas- asmeniškai ištaškęs momentas, kai nieko kvailiau negali nutikti beviltiškam duetui iš Islandijos, ima nutinka, vargeli. Kažin Stepukonio pasirodymą irgi būtų buvę galima išgelbėti panašiais efektais? :D Kas čia žino, galbūt.

2020 m. liepos 11 d., šeštadienis

Scouts Guide to the Zombie Apocalypse (2015)

Atostogaujant Palangoje, turėjau progą prisiminti televizijos naikinamąją galią smegenų ląstelėms. Siaubas, kokios debiliškos laidos transliuojamos, kiek reklamos (ypač- vaistų) brukama, o jau filmai- visiškos šiukšlės iš Steven Seagal kolekcijos ir panašiai. Nenuostabu, kad darosi sunku sutikti blaivios psichikos nepažįstamąjį, o su pensininkais išvis nesusišnekėsi. Meskit į mane akmenį, bet jei telikas kambary kasdien veblena, smarkiai smarkiai rizikuojat. Žodžiu, netikėtai pataikiau ant smagios, nematytos zombių komedijos su itin šmaikščiu lietuvių įgarsintoju, jūs tik pamanykit! Miestelyje zombių epidemija, o du skautai bachuriukai netveria kaily, kaip nori patekt į vakarėlį, kur laukia, švelniai tariant, pisatis. Taigi, planai žlunga, tenka gelbėt savo subines, ir yra šansas tapt didvyriais. Driokstelėjo keli nematyti bajeriai, žvengiau balsu, nors nuslystama į vulgarybes. 

Twin Peaks: Fire Walk With Me (1992)

Smarkiai užgaišau su komentaru, ištaško Lynchas gerai, palieka tave be kalbos dovanos. Net žinant siužetą, vistiek esi nubloškiamas į tamsybių karalystę, kur klesti iškrypimai, blogis,  kūną kausto nepaaiškinama baimė, smegenėles supurto atsakančiai. Serialą žiūrėdavau su tėvais ankstyvoj vaikystėj, amžiams įsirėžė Angelo Badalamenti teminė muzikytė. Visi žino, apie ką tas Twin Peaksas, todėl negaišiu laiko, serialo gerbėjams čia pateikta paslapčių išplėstinė, kas visgi nutiko vargšei Lorai Palmer. Visus režisieriaus filmus vėliau vedu į paiešką ir narstau kitų žiūrovų pastabas, nes sunku nepaklysti sąmonės/pasąmonės labirinte, po kurį vedžioja Davidas Lynchas. Neabejotinai vienas geriausių mistikos virtuozų. Tuo ir baigsiu šį niekingą pezalą, man trūksta iškalbos parašyti geriau.

2020 m. birželio 16 d., antradienis

Mulholland Dr. (2001)

Pagaliau ir aš subrendau pasivažinėjimui Malholando keliu, o galbūt, Malholando sapnui? David Lynch man jokia svetimybė, bet būtent šis filmas visada buvo kietas riešutėlis, neįveikiama šarada. Prireikė paknisinėti internete, ką protingi žmonės čia įžvelgė, nes pati nebūčiau suvedus taškų. Scenarijaus forma paini, ima maišytis vardai, daug simbolizmo, bet kai jau išsiaiškini (ar bent galvoji taip), koks šedevras jis atrodo! Merginos svajonė prasimušti Holivude kaip aktorei, lūkesčiai ir realybė, meilė, pavydas, išdavystė, kerštas.. Lynchas nuplėšia iliuzijų skraistę, parodo, koks purvinas ir šlykštus yra pramogų pasaulis. Betė, naivi, netgi kvailoka mergina iš Ontarijo, tikisi Los Andžele tapti pirmo ryškumo žvaigžde, regis, jai ima sektis. Ji susipažįsta su avariją patyrusia moterim, kurią ištiko amnezija. Pamažu  jos narplioja Ritos preaeitį, kol.. pasimeti, ir tiesiog žiūri, turėdamas mintyje, kad teks daug googlinti :D 

2020 m. gegužės 30 d., šeštadienis

Portrait of a Lady on Fire (2019)

Kaip žinia, šįmet "Kino pavasaris" nepapuošė Vingio kino teatro savo spalvingais, kvapniais žiedais. Neketinau eiti į minimą filmą, bet ką gauni, tą griebi. Mane maloniai sukrėtė, patyriau neapsakomą vizualinį malonumą. Veiksmas rutuliojasi aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, atšiaurioje saloje, dailininkei bandant nutapyti būsimos nuotakos portretą, pastarajai nežinant. Nelengva užduotėlė, kai tenka tapyti iš atminties, taigi rezultatai apvilia pozuotoją. Visgi jos  susidraugauja, ir mes matome skirtingų visuomeninių padėčių moteris. Nepriklausoma meninkė Mariana, išlaikanti save, ir uždara, niūri Heloise, kurios laukia iš anksto parengta santuoka. Siaubingi laikai, kai moteris galėjo būti žmona, kekšė arba vienuolė. Marianos atvejis- įžūli išimtis. Prasideda neįmanoma, pasmerkta, nepamirštama meilės istorija, pamažu skrebenant teptuku. Dailė labai artima mano asmeniui, paveikslo kūrimą kruopščiai sekiau. Nuo abstraktaus, beveik kičinio niekalo iki gilaus, nuostabiai Heloise perteikusio šedevro. 

The Final Girls (2015)

Šokinėju nuo vienos komedijos ant kitos, pataikydama  į nupušimą, avangardą arba itin originalų slasher'į. Kalbu apie paskutinį, "The Final Girls". Max pakviečiama į garsaus 80-ųjų siaubeko peržiūrą, kur filmavosi velionė motina. Salėje kyla gaisras ir penki draugai, įskaitant Max, atsiduria.. Minėtajame filme. Ištrūkti nepavyksta, teks "išgyventi" pragaro stovykloje. Visi žino garsųjį "Friday, the 13", siužetas toks pats. Kadaise bendraamžių stipriai nuskriaustas, buvęs stovyklautojas grįžta ištroškęs keršto ir skerdžia skerdžia skerdžia.  Jaunimas bando kliautis filmo siužetu, ir šlietis prie išgyvensiančių, tačiau turimų žinių nepakanka. Kiečiausia veikėja žūva gan greit. Kaip išgyventi filme??? O kaukėtasis žudikas nesnaudžia. Max sutinka savo motiną jaunystėje, kartais komedija lyg virsta drama, kas atrodo nei šis nei tas, bet nesvarbu. Yra juokingų akimirkų, pvz. slow motion nešant mėsas nuo žudiko, arba jaunimo stiliaus, bendravimo ir pan. skirtumus.