Kaip žinia, šįmet "Kino pavasaris" nepapuošė Vingio kino teatro savo spalvingais, kvapniais žiedais. Neketinau eiti į minimą filmą, bet ką gauni, tą griebi. Mane maloniai sukrėtė, patyriau neapsakomą vizualinį malonumą. Veiksmas rutuliojasi aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, atšiaurioje saloje, dailininkei bandant nutapyti būsimos nuotakos portretą, pastarajai nežinant. Nelengva užduotėlė, kai tenka tapyti iš atminties, taigi rezultatai apvilia pozuotoją. Visgi jos susidraugauja, ir mes matome skirtingų visuomeninių padėčių moteris. Nepriklausoma meninkė Mariana, išlaikanti save, ir uždara, niūri Heloise, kurios laukia iš anksto parengta santuoka. Siaubingi laikai, kai moteris galėjo būti žmona, kekšė arba vienuolė. Marianos atvejis- įžūli išimtis. Prasideda neįmanoma, pasmerkta, nepamirštama meilės istorija, pamažu skrebenant teptuku. Dailė labai artima mano asmeniui, paveikslo kūrimą kruopščiai sekiau. Nuo abstraktaus, beveik kičinio niekalo iki gilaus, nuostabiai Heloise perteikusio šedevro.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą