Nesu mėgėja važinėti taksi, važiuojant mane drasko prieštaravimai. Tyla mašinoje būna slegianti, prisigalvoji nesąmonių ir neramiai dairaisi, ar nevažiuojat į mišką. Pradėti pokalbį nemoku, lyg melžtum riešutus, keli lašai tuščių, banalių sakinių ir vėl tyla. Jeigu tavo draugai jau įkaušę, patiri emberesmentą klausydamas jų pastangų užmegzti dialogą. Tačiau neneigsiu, naktinis taksi- nuostabi terpė kurti įdomioms istorijoms, ir Jarmuchas mums pateikia penkias, iš penkių pasaulio kampelių: Los Andželo, Niujorko, Paryžiaus, Romos ir Helsinkio. Asmeniškai labiausiai patiko Helsinkio variantas, arčiausiai žemės, tokia istoriją laisvai gali išgirsti ir pas mus, klientai irgi pažįstamo tipažo :D Keleiviai linkę bendrauti , nesėdi tylomis, ir išgirstam keisčiausių, juokingiausių dialogų, Romos atveju, netgi monologą, vargšas kunigas neturi kur įsiterpti. Žiauriai patiko; melancholiškas, griebiantis už miestietiškos širdutės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą