Kas man patiko - vampyrų pagaliau negaubia egzaltacija, sarkazmas ir entelektas netryškta per jų poras, veide nėra tos nuobodžiaujančios, nuo amžino gyvenimo užsiknisusios išraiškos. Tipo mes viršūnės, o žmonija- šlykščios žemės kirmėlės, besirangančios purve. Priešingai- Adamą slegia mūsų kova už būvį, kad geriausi, šviesiausi protai visada išjuokiami- daug nuorodų į žymių mokslininkų biografijas. Jį apėmus depresija, net svarsto apie savižudybę, kas vampyrų pasaulyje matoma nedažnai. Eve- kitoks tipažas, ją maloniai džiugina aplink besisukiojantys padarai ir augalų įvairovė, ji nepaliauja stebėtis gamtos įvairove. Lyg ir du pagrindiniai požiūriai, kuriuos rinktumeisi, jei niekada nemirtum. Ech, manau dažnas atvejis būtume Adamas, ne Eve :( Naujieji laikai reikalauja įmantrių, į akis nekrintančių metodų susirasti maisto, aplink besimėtantys lavonai su skylutėm kakle- pamirškit. Juokinga matyti gydytojo kyšininkavimo analogą, gerai įkirpta :D Filme kaip ir nieko nevyksta, tiesa, atvyksta Eve sesuo, nenuorama Ava; gerai panervina du ramius katinus šis jaunylis kačiukas. Anksčiau neveikumas ekrane būtų mane pribaigęs, bet su metais išmokau klausytis muzikos, stebėti detales, o ne laukti šokiruojančių herojų poelgių ir smegenis sujaukiančių siužeto posūkių. Neįprastas aktorių pasirinkimas- melancholiškasis Tom Hiddleston ir efemeriškoji Tilda Swinton; šie žmonės jau patys savaime kaip istorijos. Negalėjau atitraukti akių, fantastiški aktoriai. Geriausia filmo scena įvardyčiau delikatesą principu sušaldytų sulčių ledai :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą