The Prophecy (1995)

O šitas visai šviežias, pažiūrėjau šiandien, už lango kepinant 32 laipsniams karščio. Christopher'is Walken'as baisiai keistas aktorius, jo veidas, hmm toks nestandartinis, tinka tiek iškrypėlių, blogiečių, tiek ir gerų vyrukų charakteriams sukurti. Esu mačius tik "gerąjį psichą" Chris'ą, filme Deer hunter. Dabar pamačiau blogąjį angelą Gabrielių. Gabrielius atkeliauja į žemę surasti blogą sielą, reikalingą paskutiniam mūšiui danguje, nuugalėti Dievui ir sukurti antrą pragarą. Pasipriešint gali praradęs tikėjimą detektyvas. Žūtbūtinis mūšis prasideda. Ko gero, tokiam, sakyčiau, žemam įvertinimui-6,5- įtakos daugiausia turėjo specialiųjų efektų primityvumas, bet žmonės, čia juk 15 metų atgal. Užtat likusią dalį atpirko Walkeno sarkastiškasis herojus ir Viggo Mortensenas Liuciferio vaidmenyje. Blogiečiai visada patrauklesni.

Moon (2009)

Grįžau nusivylus iš Bliuzo naktų, o kas geriau praskaidrins nuotaiką ir sukels prasmingo laisvalaikio leidimo iliuziją nei puikus filmas. Tad įveikus stiprų norą miegoti, prisiverčiau pažiūrėti. Susidomėjau sci-fi, Po Blade Runner susidom4jau sci-fi žanru-  gal imsiu ir rasiu kažką panašiai geruoliško. Pasisekė. Tai istorija apie vienišą žmogų mėnylyje; reik pasakyt, kad filmas turi labai gerą kabliuką, kurio nepavyko užčiuopti prasto įpročio prasukinėjant metu. Sam Rockwell vaidina kosmonautą, baigiantį trejus metus trukusią ekspediciją mėnulyje. Čia jis visai vienas, pabendrauti gali tik su robotu Gerty, kurį įgarsino Kevin Spacey. Įvyksta avarija, po kurios Sam'ui jau visai ima maišytis galvoje, ar bent jam taip atrodo. Staiga atsiranda jo klonas, vyras nebesusigaudo, kuris iš jų yra "tikrasis". Kūną pamažu apleidžia jėgos, jis ima irti.. Kur čia šuo pakastas? Filmas priklauso kategorijai žiūrėti naktį. Apima agorofobija ir geriau įsitrauki. Puikus mažo biudžeto sci-fictionas.

Strictly Ballroom (1992)

Iškart matyti, kad ne amerikiečių statybos namelis. Humoras, siužetas, viskas kitaip, nenuostabu- australas Baz'as Lurman'as padirbėjo. Visada smagu žiūrėti , kaip žmonės šoka, ypač kai pačios nieku gyvu šokti neištemptum he he :).. Taigi profesionalus šokėjas dėl kvailos priežasties lieka be partnerės, o šokių konkursas čia pat. Jo motina happy face ružavoji močiutė puola isterijon, supraskit, yra didelė garbėtroška. Kadangi sūneliui atsibodo trypti tuos pačius žingsnelius ir jis nori išreikšti save naujais judesiais, iškyla grėsmė jo karjerai. Galiausiai jis randa su kuo šokti, bet kokia ji nerangi ir nevykusi, varge..tačiau su ta pačia novatoriška dvasia ir užgniaužta simpatija. Kas man patiko, nors žanras romance, jis parodytas ne tuo primityviu lygiu pasilaižymas, pasimylėjimas, susipykimas, tada susitaikymas, vėl laižiakas.. Meilė, aistra, šiaip emocijos parodytos per šokį. Čia pasadoblis?- nusišaipo pabaisiukės tėvas ir sutrypia pasadoblį ispaniška dvasia. Svarbu ne ką šoki, o kaip.

Bastard out of Carolina (1996)

Sveikas, mano neegzistuojantis blog'o skaitytojau, vėl tave informuoju. Šiandien pažiūrėjau vieną baisiausių filmų. Ne siaubo, ne kokybės, o temos prasme. Prisipažinsiu, nesu didelė vaikų mylėtoja, jie kelia man susierzinimą, tas jų įkyrumas ir pastovus išsidirbinėjimas, lyg žiūrėtum į buožgalvį- bus varlė, bet turi nukrist ta šlykšti uodega. Jen'os Malone herojei filme kokie 7-9 metai, tad nėra dar taip blogai. O ir vaidina puikiai. Klausiat kur baisumas tada? Šakės, gali nemėgt vaikų, bet šitaip mušti yra nedovanotina. Bet čia dar ne blogiausia. Vieniša mama su dviem mažom dukrom desperatiškai ieško globėjo, šeimos rūpintojėlio, nu ir pasipainioja toks Glenas. Kuriam baisiai nepatinka vyresnioji mergaitė, tik pasitaikius progai patėvis griebiasi diržo. Nesu mačius filmų, kur prieš vaikus imasi smurto, todėl žiūrėt buvo sunku. Kas keisčiausia, kad motina nesiėmė jokių kraštutinių priemonių, kitaip nei mergaitės dėdė- netikėtas Michaelo Rooker amplua (atminty nedyla brutalus ir tikras psichopatas Henris). Liko daug klausimų- ar daug tokių motinų pasauly- teikiančių pirmenybę šiukšlei, ne žmogui? Vienas paskutinių kadrų- Rooker herojus žiūri į seserį, o žvilgsnyje tiek pasibjaurėjimo ir neapykantos; nuo šiol jis jai nebe giminė. Bet būtent tai mane ir jaudina- išjudinkit mane, priverskit aikčiot, smerkti, nekęsti! Man patinka filmai, kurie sukelia tikrą sumaištį galvoje, o ne pasyviai nuplazdena i recycle bin'ą taip ir nepalikę įrašo atminties bibliotekoj. Abejoju, ar dar kada žiūrėsiu Bastard out of Carolina.. Bet ir nepamiršiu.

Raising Arizona (1987)

Tokio juokingo Nicolo Cage'o jūs dar nematėt :). Nevykęs plėšikas, apiplėšia parduotuvę ir sėda į cypę, vėl apiplėšia, vėl sėda. Tada netikėtai sueina į porą su mažiausiai jam tinkančia partnere- policininke. Sukuria šeimą bet negali susilaukti savo vaikų ir griebiasi kraštutinės priemonės- pasivagia vieną. Juk gimė penketukas, tai gal tėveliai per daug neliūdės vieno netekę? Prasideda juokingi nutikimai, tėveliai karštligiškai ieško savo vaiko, ant kulnų mina išprotėjęs baikeris... Sunku kažką pasakot, reikia pamatyt, daugiausia ko gali pasimokyt- svetimi vaikai laimės neatneš ;)

Mystic river (2003)

Nerimas. Siaubas. Netektis. Sielvartas. Kerštas. Tokia šios istorijos eiga. Nužudo pagrindinio veikėjo dukrą, bjauriai bjauriai nužudo. Sielvarto apimtas tėvas pažada atkeršyti ir imasi pats vykdyti teisingumą, nelaukdama kol įsisuks policijos tyrimo ratai. Iš lėto atsiskleidžia keisti faktai ir skaudi trijų draugų vaikystės nelaimė. Žiūri visas įsitempęs, drama nepaleidžia tavęs nei sekundei- palaikai tėvą ir kartu mąstai, negi kerštas gali kada atnešti ką nors gero? Bet tokio tėvo norėtų visos. Pagrindinį vaidmenį sukūrė Sean Penn, labai talentingas ir itin mano mėgstamas aktorius. Už šį vaidmenį apdovanotas pirmu Oskaru. Ta scena, kur jis apsiverkia, neištvėręs įtampos ir nusimetęs tvirto vyro kaukę. Neįtikėtina.

Mrs. Soffel (1984)

Labai keistas ir neįprastas mano repertuare, turi kažką bendro su "Telma & Luise", bet tik iš dalies. Kokie gražūs vaizdai! Veiksmas plėtojasi žiemą, apsnigti laukai ir sniege stūkstantis miestelis, sniege gulintii moters širdis. Ponia Soffel silpnos sveikatos, gyvena su nuoboda vyru, vaikai jau paaugę, sakysi sėlina vidurio amžiaus krizė? Ji įkalinta savo mažam pasaulėlyje, kur niekas nebeatneša didesnio džiaugsmo ar skausmo, esi priversta plūduriuoti šeimos pelkėje "nes taip padoru ir priimta". Ponia Soffel skaito Šventąjį Raštą nuteistiesiems. Vieną dieną nutinka kažkas ypatingo- kalėjimo kameroje ji sutinka jauną vyrą- dar visai nieko atrodantis Melas Gibsonas. Moteris padeda jiems su draugu pabėgti, įtikėjusi, kad jis nekaltas. Gimsta meilė, kuri pareikalaus daug.