The Boondock Saints (1999)

Ne pirmą kartą žarstau liaupses BTV kanalui, kuris, atsitiktinai (o gal kryptingai), karts nuo karto parodo kokį nenuvalkiotą, mažai žinomą filmą; parodo ir nebesikartoja, nepamatei- your problem, dude. Kurių galų aš čia pasakoju aplinkybes? Kadangi kiekvienas šiame blog'e figūruojantis filmas man buvo neišpasakytas malonumas- prajuokino, pravirkdė, privertė jaustis nepatogiai ar nuliūdino- nesvarbu, jis buvo ypatingas. Todėl numetu kelias užuominas, kaip ir kada jis atkeliavo pas mane. Šventuosius žiūrėjau seniai, labai seniai, kai mano meilė filmams pasireikšdavo nuodugniu "TV antenos" anonsų analizavimu, kompo namie nebuvo ir telikas buvo vienintelė alternatyva. Turbūt panašiu būdu akiratin ir pateko man jis. Šeimynykščiai anksti išsiskirstė pretekstu"o dieve, kokia kaip šlykštybė, kaip tu gali", o aš pamačiau gerą filmą, he he. Jei nepameluosiu, būtent tada užtaginau William Defoe, ateity jo pavardė cast'e man daug reikš. Genialus detektyvas- gėjus, narpliojantis broliukų airių vendetą mafijai, čia tai bent vaizdelis. Filmo mintis tada mane buvo pakerėjusi- kaip šitaip, pyškina tuos mafijozus kaip kiškius, ir neįkliūva? Aišku, jų draugeliui ten, prisimenu, kažkokiam sklepe nepasisekė biškį, buvo daug žiaurumo ir kraujo, išplėtus veizolus sėdėjau iš įtampos. Kam jis nepatiko, o skaičiau neigiamų atsiliepimų, ką gi, esat totalūs durniai. Ateityje, kai nebus ką, būtinai pažiūrėsiu dar sykį :)