Divines (2016)

Kai pagalvoji, filmas daro "meškos paslaugą" visiems ne baltosios rasės imigrantams Europoje. Vokietija, Prancūzija, Olandija jų pilna, ir skaičius kasdien auga. Žmonės iš musulmoniškų kraštų bėga, ieškodami šviesesnio rytojaus, vakarai regisi Eldoradas.. bet čia tik fata Morgana, klastinga paklydėlių deivė, už nosies vedžioja. Atvykėliai gyvena šiurpiom, antisanitarinėm sąlygom, dirba vien juodus darbus, įniršę dauginasi ir gyvena iš vaiko pašalpų. Žmogus- padaras silpnas, ir tokia kasdienybė neišvengiamai veda moralinio nuosmukio link. "Kas juos čia kvietė,- sušnypš nacionalistai ir jiems prijaučiantys, bet šįkart ne apie tai. Paauglė Dunia gyvena Paryžiaus lūšnyne, kartu su girtuokle motina ir daugybe kitų svetimtaučių. Ji atžagari, vagilė, mokytojų siaubas. Su geriausia drauge Manona jos dienų dienomis slampinėja po miestą,  selfina , su jaunatvišku optimizmu stengiasi nepasiduoti rūsčiai realybei. Tik kai mokytoja, išvesta iš pusiausvyros, sušunka, kad Dunia niekada nieko nepasieks ir liks tuščia vieta gyvenime, kažkas paauglės viduje sprogsta. Ji pasižada išlipti iš skurdo, užkalti babkių ir parodyti visiems, kad yra ne iš kelmo spirta. Mergina pradeda dirbti prastos reputacijos, narkotikus platinančiai Rebekai. Gatvės pamokos žiaurios, apskritai filmas išsunkė, smegenis lyg blenderiu sumalė, pavargau.. Bet įspūdis stiprus, lyg kas žiebtų į snukį. Gyvenam komforte, esam teisėti savo valstybės piliečiai, o kasdien stenam dėl nuomos ar brangstančio sviesto pardėj. Suvoki, kaip daug gavai gyvenime, ant lėkštutės, nuliu pastangų. Dunios pažintis su šokėju bene liūdniausias palyginimas- miražas to, koks gyvenimas galėtų būti- svajoti, siekti, mylėti. Rekomenduoju.