Thelma (2017)

Lesbian supernatural, po perkūnais, to dar neregėjau :D Lėto vystymo mistinė drama iš Norvegijos krašto. Tikėjausi stipresnio horror'o ir daugiau ekspresijos, ne vien rankų kišimo į mergos triusikus, bet net po valandos apsukos nepaspaudė akseleratoriaus. Filmo kokybė dėl to nenukentėjo. Manęs nenervina ilgos pauzės tarp sakinių ir ištęsti kadrai, tiek metų prie ekrano nukalė geležinę kantrybę. Studentė Telma nejaukiai jaučiasi naujoje aplinkoje, kur buvus, kur nebuvus, skambina tėveliai. Sprendžiant iš klausimų, dukrytė laikoma ant trumpo pavadžio, o išgirdus apie krikščionybę, auč. Tačiau palengva aiškėja, kodėl gimdytojai kišasi į, rodos, suaugusios dukters gyvenimą. Radusi daugiau nei draugę, Telma pajunta savyję tūnančią, nekontroliuojamą jėgą, kuri kelia rimtą grėsmę aplinkiniams. Pirmojo vaiko pavydas man puikiai pažįstamas, scena pradžioje nepasimiršo- ką jau iškrėtei, mergiote; o išgirdus kūdikį.. Taškai ant i susidėjo. Vienintelis dalykas, kuris nepatiko- pabaiga. Smegenkrušystė! O šiaip lengvai pašiurpinanti europietiška istorija apie savęs pažinimą.