Elena (2011)

"Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips",- byloja liaudies išmintis. Skirtingų soacialinių grupių sąjunga neatneša nieko gero, Pelenės, neįsižeiskit, nieko asmeniško. Pasiturintis, bet geriausius gyvenimo metus į praeities stalčiun padėjęs Valodia, aplink jį tupinėjanti žmona, nuolanki namų šeimininkė Elena. Kasdienė rutina prabangiam bute- šukavimasis prieš veidrodį, vyro kėlimas, jo lovos klojimas, patarnavimai prie stalo- dviejų nebejaunų žmonių kasdienybė. Elena turi nevykėlį sūnų iš pirmos santuokos, "savas gegužiukas gražiausias", todėl kiša pensiją remti dykaduonio vis gausėjančiai šeimai. Darbo tinginys neieško, nenuostabu, kad Valodia nemato prasmės švaistyti savo pinigus jam remti. Jų butas šlykštus- perkrautas daiktais, apskretus laiptinė, virtuvėj baisu ką pajudint, kad nenuvirstų. Filthy. Anūkui Sašai gresia armija, reik rast rublių reikiamiems žmonėms "patepti". Staiga Valodią ištinka infarktas, senis vos nepriburbuliuoja. Sukrėstas memento mori, vyras ištęžta, ir galvoja parašyt testamentą, kuriuo turtą paliktų nedėkingai , atitolusiai dukrai, žmonai kliūtų našlės renta. Hell no,- pagalvoja Elena. Tariu pagiriamąjį žodį- kadangi kalba eina apie man pažįstamą sferą, bravo. Superinė farmakologija :D Filmas lėtas, bet žinant, kad laukia šaltas dušas, neprailgsta. Pagal savo tradicijas, Zvyagintsev priverčia purtyti galvą- dar viena neteisybės istorija, arba takaja Raša.