Prikrėsiu daug spoilerių, jei norite žiūrėti, geriau toliau neskaitykit- tiesa pati ropščiasi iš mano smegenų, negaliu tylėt, sorry. Kilo per daug klausimų; arba scenarijus lievas, arba nesigaudau Australijos teisėsaugoje. Kodėl įtariamąjį galima nušauti tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje, kitą- bėgantį laukais (jokie kaltinimai oficialiai nepareikšti, jokio pasipriešinimo) o va dėl trečio vyksta teismo procesas, su ginkluota liudininkų apsauga?? Patykoję, ir jį galėjot nukept, kam ši gaišatis? Septyniolikmečio Džošuo motina perdozuoja- epinė pradžia; moterį bando gaivinti paramedikai, o jis vėpso TV šou, kaip laimėt mikserį ar skalbenkę. Pagalvojau- atsilikęs mankurtas, ar ką :D Vaikinas gauna apsigyventi pas giminaičius, kurie akivaizdžiai verčiasi nešvariais dalykėliais, viskam vadovauja motušėlė Smurf. Aišku, bičas taipogi įtraukiamas į purviną šeimos katilą, greitai turės pasirinkti, ar būti lojaliu, ar netekti galvos. Vaidyba įtaigi, ypač mamytė Smurf ("Oskaro" nominacija) ir neprognozuojamas vyresnėlis sūnus Pope, kartais nejauku žiūrėti į tą manipuliacijų ir pseudoincesto tinklą, apraizgiusį Kodžius. Bet tada kerta scenos kaip antai- Džošuo, vienu stryktelėjimu per tvorą, išneša sveiką kailį, kada jo vos nenudobia giminaičių samdytas būrys. Taip paprastai- strykt ir jo pėdos ataušę. Ne toks ir kvailas bernas, kaip iš pradžių pasirodė. Man dar patiko, kad australai mėgsta susikviest daug saviškių- matome Guy Pearce, Ben Mendelson, Joel Edgerton, dėl aktorinio meistriškumo priekaištų nėra. Truputį daugiau nei pusantros valandos praėjo besimėtant iš vienos pusės- kokie čia vėjai blet, iki uuuuu, mafų šeimos degradacija, stipru. Žanrą "juodoji komedija" imdb uždėjo neseniai, filmas savęs tikrai nepozicionuoja kaip intenciškai juokingo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą