Hugh Grant pasistengė- šiurpus senis su akinukais ir arklio dantimis, kas galėjo pagalvot, kad prieš akis buvęs devintojo dešimtmečio romantinių komedijų lovelasas! Dvi mormonų religijos pasekėjos, jaunos merginos, pasibeldžia į jo duris skelbti šventą žodį, durys užsidaro. Ir nebeatsidaro- tiesiogine ir perkeltine prasme. Nustebino, kiek daug laiko skirta pokalbiams, tiksliau Granto monologui, siekiant įskelti abejonės kibirkštį, manipuliuoti ir valdyti. Pateikė labai įdomių faktų, privertusių susimąstyt- siaubiakas, verčiantis filosofuoti, čia tai bent- o tikėjimų lyginimas su stalo žaidimais, bravo :D Kurį laiką net atrodo: paleis, pakniso protą, čiuožkit, mielosios. Nu rimtai- laikas, kada gali tūsinti, vartot substancies, išdykaut su bernais, jaunyste džiaugtis- jos su pantaloniniais triusikais vaikšto ir įkyrėja žmonėms,- šiam elgesiui irgi smegenys išplautos, yra tiesos Eretiko prakalboje :D Mergiščios kaip musės stiklainyje, silpnai zyzia ir daužosi į stiklą, finalas laukia nuostolingas. Erdvė aplink paneles traukiasi, mažėja, tamsėja.. Veiksmas prasideda tik paskutiniam ketvirtyje, bet neprailgo, visai patiko debatų vakarėlis, skambant "The Hollies", myliu šitą dainą.. Viena pacukių iš Yellowjackets, plačia vaidybine išraiška kol kas nepasižymi, o štai Topper Grace žilais plaukais, žvengiau atvira burna, šmaikštus pasirinkimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą