Dosnūs šie metai siaubekams, nebesivarginu vogti, einu į kinoteatrą ir gaudau kaifą. Aišku, su tęsiniais kirba nerimas, ar bus vėl taip gerai, kaip pirmoje dalyje. Būkim biedni, bet teisingi- nebuvo :D Pirmąją valandą pagavau save nuolat žvilgčiojant į laikrodį, žiauriai ilgai tempė gumą, lunatikavo, triedė dėl košmarų, kol išsikuitė snargliai į stovyklą. Nulis jausmų paaugliukams, kada vaidino vaikus, jautėsi tarpusavio ryšys, o čia absurdiškas teenage-angst, apie seserį išvis neturiu ką pasakyt, lol, su tokiais plaukais net nerdai nebus gerbėjai, nejuokinkit :D Žiauriai padauginta su antraeiliais herojais: ką stovykloje veikia vyresnio amžiaus pora, siužetui neatnešanti jokio svorio, tik kad būtų ką išplūsti keiksmažodžiais ir parodyti paauglišką "kietumą", sesers simpatija, meksikietis (?)- na, kada jie pasilaižė, panelės šalia manęs su palengvėjimu paplojo. Vadinasi, tiesiog ne mano filmas, o jaunuoliams netgi labai patinka. Blogietis, veikiantis po mirties- liūdna, bet visi jau tai matėme. Filmas atrodo sudurstytas iš visko, ką žinome apie siaubo filmus: nepaisant laiko atstumo, susisiekiantys artimieji, vaiduokliai žemėje, negalintys nurimti, sapnuose persekiojantis nelabasis- akis raižė Fredžio Kriugerio copy-paste! Pliusai- kerinti žiemos panorama kalnų stovykloje, apledėjęs ežeras ir senos filmavimo juostos tipo kadrai, jie atrodė originalūs ir nuoširdžiai patiko. Pirmoje dalyje jautėsi šlykštus iškrypėlio biolaukas- nors nematome grafiškai, ką jis padarė aukoms, taip nesmagu ant dūšios paliko peržiūrėjus, niekada nepamiršiu; čia- nieko panašaus: ištęsta, nuobodu, bereikalinga, paskolinta. Ech.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą