Tikslas pasiektas- sėdėjau kino salėje viena :D Ilgai laukiau ypatingo siaubeko (iš šuns perspektyvos), o kada bilietai tekainuoja 3,45eu- vogti nemačiau prasmės. Nu ir ką, ciucikas nuostabus, žiūrėdama filmą, dėliojau dienotvarkę, į kurią tilptų šuo; kaip visada kapituliavau. Pelėda aš, kokie dar šūdų rinkimai rytais, atsipeikėk. Sunkiai sergantis čiuvas priima keistą sprendimą "pailsėti" atsiskirdamas vaiduokliškoje senelio sodyboje. Pasiima geriausią draugą, šunį. Gyvūnai, kaip žinia, mato ir jaučia daugiau nei žmonės, ir greitai šunėkui sodyba ima kelti daug klausimų. Esmė gana aiški, ką šuo mato tykant kamputyje, užtat kaip jautru! Yra jaudinamų momentų, neverti mes tokių puikių keturkojų. Įdomu, kad trukmė neilga, bet nuolat kurstoma įtampa, atrodo, kad visos 2 valandos praėjo! Planavau tądien į du filmus, bet netikėtai nuliūdino "Geras berniukas"ir parėjau namo pėsčia nukritusiam dopaminui pakelti- tik 6 kilometrai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą