Labai gailėjausi, kad šįmet nenuėjau į nei vieną kino pavasario seansą- viskas per tą sumautą darbą, tebūnie prakeiktas!- o šiandien pažiūrėjus ilgai lauktą Irano produkciją apie vampyrus vesterno dvasia, mane užplūsta prieštaringi jausmai.. Nebuvo tai, ko tikėjausi. Nors nereikia kriokimo, draskymosi, kraujo čiurkšlių ar panašios ekspresijos, kad išlaikytų mano dėmesį, visgi, per lėtai man čia viskas, arba darausi nekantri į senatvę :)... Pripažįstu, labai stilingas, vien pasirinkus juodai/ baltą juostą neprašausi, o santūri, nors šykšti-žodžių, veikėjų kūno kalba puošė filmą, o ne jį gadino. Primena II,III- dešimtmečio filmus apie Nosferatu, kur šešėlis, žvilgsnis reiškė tiek daug! Nykiame mažame miestelyje, kur mirtis toks dažnas reiškinys, kad niekam neberūpi- gyvena žmonės, kurie nežino, kad naktimis juos seka vieniša moteris- vampyrė.. Liūdna prostitutė, suteneris, jaunas vaikinas ir jo narkašas tėvas, mažas berniukas- visiems jiems lemta sutikti Merginą. Kai kam tai bus pirmas ir paskutinis susitikimas.. "Esu padariusi blogų dalykų"- sako ji vaikinui, visgi katė ją pisileidžia. Jei gerai supratau, tai buvo filmas apie voverę rate- žmogų, nesusimąstantį kad įstrigo beviltiškoje kasdienybėje, kuri nepasikeis, jei nesiimsi radikalių priemonių. "Esi liūdna, ir nebesvajoji, pamiršai, kaip tai daryti"- sako padaras prostitutei. "Tai kam taupai pinigus?" Uchty, rimtai čia pavariau, ko gero bus tas kartas, kai man reikėjo "užaugti" iki atitinkamo filmo, o paskubėjau pažiūrėti :))
"Not from around here, are ya? What gave me away? You have all your teeth."
2015 m. balandžio 12 d., sekmadienis
The DUFF (2015)
Nuostabi tema paaugliškai komedijai- neįspūdingai atrodanti draugė, šalia kurios TU gali atsakančiai pavaryti, atsiskleisti visu šaunumu! Gražus/bjaurus, kvailas/protingas- viskas sprendžiama palyginimo principu, taip atsirado posakis- "visokių yra, visokių reikia". Iš pradžių Bjankai skaudu, kai buvęs vaikystės draugas šiurkščiai meta, jog ji- nekas kita kaip DUFF- angliškai- Designated Ugly Fat Friend.. Būti juodu, kad paryškintum, koks skaisčiai baltas yra kitas, niekas nenorėtų . Juk ji protinga, turi įdomių hobių, kaip čia yra, kad šalia ultra-žavių savo draugių staiga tampa..nematoma?? Paaugliai sutaria, kad Vesas padės atskleisti gerąsias savo puses, o ji apšvies chemijos pasaulyje, iš kurios gresia skola.. Ok, toliau siužetas nuspėjamas, čia ir baigiu. Norėjau tik atkreipti dėmesį į žaismingą filmo toną- pilna brūkšniukų žymekliu ant ekrano, iš koto verčiančių etikečių, juokingų sąmonės nusivažiavimų, hyper- linksmas madų šou supermarkete ir "žudantis" vaikinų kabinimas- po jo man nebuvo gėda plyšti juokais 6 žmonėmis užpildytoj kino salėj :D Seniai taip nežvengiau, dar vienas pliusas- mamą vaidina Allison Janney, kuriai viena Simpsonų (!) serija padėjo pakelti savivertę ir tapti savamoksle-psichologe :D Primena Mean Girls ir Easy A, arba net šauniuosius John Hudges šedevrus apie moksleivių gyvenimą. Pagindinė veikėja žiauriai užnešė į keistuolę kursiokę universitete, nors čia mūsų su drauge nuomonės išsiskyrė; anyway, Basia, už tave!! ;))
2015 m. balandžio 7 d., antradienis
Still Life (2013)
Įsivaizduokite , kad į jūsų laidotuves.. niekas neateina. Maža to, praeina savaitės, kol kažkas randa jūsų vienišą, pūti pradėjusį kūną. Atrodo, koks skirtumas, kai kūną seniai paliko jūsų nuostabi asmenybė, betgi vaizdelis liūdnas.. Toks Džono Mėjaus darbas laidotuvių biure: jis desperatiškai stengiasi rasti mirusiųjų artimuosius. Deja, į paskutiniąją kelionę juos palydi vienas. Neprivalu tai daryti, bet jis kažkodėl užsispyręs laikosi šio keisto įpročio. Filmas apie vienišus žmones, kurie rašo sau Kalėdinius atvirukus. Pabaiga išvis ašarą išspaudė, o dabar tai nutinka ypač retai. Eddie Marsan man asocijavosi su smurtautojo, protiškai nesveiko žmogaus paveikslu, o čia jis labai jautriai suvaidino kuklų tarnautoją auksine širdimi. Perspėjimas- nuotaikos tikrai nepakels, bet labai dėmesio vertas filmas apie tuos, kurie turėtų kažkam rūpėti, nors jau gulintys po žeme...
2015 m. balandžio 5 d., sekmadienis
Inherent Vice (2014)
Kietas riešutėlis.. Labai sudėtinga kažką pasakoti apie šį filmą, nes jis kaip žolės dūmas- beformis, ir apkvaišinantis :) Jei vienu sakiniu mėgintumei nusakyti siužetą- prasideda tuo, kad hipis detektyvas (na ir derinys) Laris ieško be žinios dingusios savo buvusios merginos.. Įsipainiojęs turtingas verslininkas, kyla natūralus klausimas, ar nebuvo ja, švelniai tariant, nusikratyta, bet dingęs ir jis! Narkotikai dar ne visai išpūdė Sportello smegeninę, pamažu jis užčiuopia siūlo galą.. Lyginant su jau matytais filmais, čia panašiausia į Didįjį Lebovskį, tik gal kiek painiau. Spalvingi veikėjai ir meniški drabužiai padeda išlaikyti dėmėsį..beveik 2,5val, nes sakau, suvokti, kas dėl ko kaltas ir kur čia šuo pakastas, man buvo per didelis uždavinys..Kažkokia narkotikus platinanti grupuotė, pedofilas? dantistas, pussy-girls baras, FTB dirbantis buvės narkomanas, tikra marmalynė.. Žolės dūmo persunkta atmosfera, jūra ir saulė labai pakėlė nuotaiką. Po žiemos, kai už lango tik sniegas ar kruša, ūpo nėra, o tavo skėtį kažkas "amžiams pasiskolino"...Joanix Phoenix, laimei, nesilaiko savo duoto žodžio daugiau nebevaidinti :) Apsinešęs, purvinais padais ir bakenbardais- vienas įdomesnių veikėjų, matytų pastaraisiais metais. Lyginant su Birdman, žymiai patrauklesnis variantas.
The Other Guys (2010)
Velykų proga ne tokiems priverstiniams darboholikams kaip aš nusišypso laimė kelių išeiginių pavidalu:) Filmą mačiau prieš mėnesį, o rašau tik dabar, negerai... Will Ferrell, mano komikas numylėtinis, komedijos intelektu nespindi, bet visgi daugumą jų esu įdėjus į šį tinklaraštį; man jos pasirodė įsimintinos kažkuo :) Žiūrėjau per filmai.in, su lietuvišku įgarsinimu, kas šiaip jau yra mano reta praktika, bet šįkart labai pasiteisinusi. Įgarsintojas kalbėjo tokiu atsainiu ir pochuizmo persunktu balsu, kad myžau į kelnes iš juoko! Du policininkai, "kanceliarinis peliukas" ir kadaise susimovęs faras negauna tirti svarbių bylų, o tik tvarkyti po to likusį popierizmą. Tai siutina energingąjį Terį, bet visos pastangos atrodyti rimtais policininkais baigiasi.. grįžimu basomis :D Gerai pasijuokta iš visų detektyvinių trilerių, su šustrekais pagrindiniais veikėjais, kurie gaudynių metu važiuoja įsikabinę mašinos kapoto, bet tai didelės žalos jų šukuosenai nepadaro, o prakaitu jie tai jau tikrai nesmirdi, nes po kojom krinta top modeliai :D
2015 m. kovo 6 d., penktadienis
August: Osage County (2013)
Gali nesutarti su mama, bet elgtis su ja taip, kaip Julios Robert's veikėja, na, diskutuotinas dalykas. Kaip seni apatiniai nuvalkiota frazė "Kiekviena šeima laiminga vienodai, bet nelaiminga- savaip" čia labai tinka. Kas nutinka tarp tėvų ir vaikų, kad vieną dieną išgirsti- valgyk savo sup*stą maistą, kale!? Violeta Weston matė geresnių laikų, bet dabar serga vėžiu, pakaušį dengia skurdus plaukų pūkas, saujomis ryja tabletes ir pamažu eina iš proto. Iš trijų dukterų prie motinos likusi tik viena, sąžiningiausioji, kasdien kenčianti ligonės kaprizus ir išsidirbinėjimą, bei alkoholikas vyras, kuris vieną dieną dingsta. Šia proga sukviečiamas Westonų šeimos susirinkimas, atvyksta tėvo numylėtinė Barbara ir vilioklė Karen. Panašu, kad šeimyninis gyvenimas sunkiai klojasi ir joms- viena stovi ant skyrybų slenksčio, kita ruošiasi tekėti už vyriškio, kuris santuokos įžadus kartos jau 4 kartą.. Įtampa prie stalo auga, pilasi priekaištai, senos nuoskaudos atsiveria naujom žaizdom. Paskui pūlinys sprogsta, aptaškydamas savo šlykščiu turiniu, ir giminaičiai išsilaksto kaip rūsyje pabaidytos žiurkės. Negali atsižavėti fenomenaliąja Meryl Streep, ji net Baraką Obamą suvaidintų, ir gautų Oskaro nominaciją.:) Iš pradžių suerzino, kad filmas kaip ir be pabaigos. Nors geriau pagalvojus, tai tebuvo maža atkarpa iš nelaimingo gyvenimo, trumpas žvilgsnis ten, kur gėda parodyti. Galbūt kitą kartą Westonai susitiks laidoti motinos; kitais žodžiais tariant, priežastis turės būti svari..
2015 m. vasario 27 d., penktadienis
Birdman: Or (The Unexpected Virtue of Ignorance) (2014)
Pasimatavau praėjusių metų Oskarų skudurus; daug nedvejojus, čiupau paskutinį mados klyksmą- Metų Filmą. Na.. Palyginčiau su senu geru nudėvėtu džemperiu, kurį gaila išmesti. Į alaus barą nueiti gali, bet į restoraną apsirengus eiti būtų nesmagu, o gal net būtų parodytos durys. Daug nesitikėjau, kaip tik, buvau nusiteikus skeptiškai, tai galiu džiaugtis, kad pakėlus rankas, per pažastis nesuplyšo :D Filme yra trys geri dalykai. Pirmas, labai išmoningai parinktas pagrindinis aktorius. Michaelo Keatono grįžimą į Didžiuosius ekranus galiu palygint su Mickey Rourke atgimimu dramoje The Wrestler. Aišku, Maikis nebuvo puolęs taip žemai, nepavirto į žmogų- beždžionę, bet tik Gonzalez-Inarritu dėka vėl apie jį kalbame. Toks neįsimintinas veidas, nesuprantu, ką jis išvis veikia Holivude. Tas jo nykumas suteikia filmui melancholiškos nuotaikos, vargu ar istorija atrodytų, parinkus aktorių, iš kurio trykšta sėkmė ir pasitikėjimas savimi, pvz. Robert Downey Jr. Antra, žaižaruojantis ir labai nustebinęs Nortonas; akiplėšos įžymybės rolė buvo kaip gaivinatis ventiliatorius pridvisusiam kambary. Trečia- soudtrack'as. Buvęs superherojus mėgina susigrąžinti buvusią šlovę statydamas įtartiną pjesę Brodvėjuje. Ant kortos pastatyta viskas. Chaosas, aktorių kaprizai, žurnalistų netaktas- visas šitas marmalas susižiūri greitai. Bet kaip jau sakiau, kažkokio gylio, filosofinės prasmės, per tirštą holivudišką rūką, nepavyko įžvelgti. Žanras comedy-drama yra pravalas :D
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
.jpg)





