2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Lantana (2001)


Kai už lango lietus, lengvai žiūrisi filmai apie žmones, kuriems nesiseka šeimyninis gyvenimas, išgaruoja meilė ir pasitikėjimas, lieka liūdesys ir vienatvė. Pradžia primena šiurpųjį Henrį; krūmuose išsipleikęs guli moters kūnas. Gvildenama istorija, kuri susideda iš dviejų nelaimingų šeimų, vienišų meilužių ir praeities tragedijos. Australų produktai niekad nenuvilia, ir pabaigos manęs niekada neerzina, jie niekam nesilanksto ir happy end nepritemptas, super. Žiūrėdama tokias dramas, pasijuntu baisiai sena, nes santuokinė krizė ,man nežinoma problema, vidurio amžiaus- tuo labiau, bet kas žino, gal ir aš kada eisiu pas psichoanalitikę ir pasakosiu savo bėdas.. Nors lietuviai santūresni, tokia ištaiga ne mūsų šaltam charakteriui :) Primena Closer, tik čia lėtumas visai neerzina, o ten atrodo, nieko nevyksta, na, iš tikro nevyksta, ir iš nuobodulio ant sienų baigi užlipt. Labai gyvenimiška, neįkištas pasakiškai gražus pašalinis, kurio atstūmimu man visad taip sunku patikėti, common, išvaizda nėra paskutinėj vietoj, neįrodysit priešingai. Lapaglia, Hershey ir Rushas tobulai atskleidė žmonių nutolimo, susvetinėjimo temą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą