Erin- medicinos sesuo, kurią neseniai paliko vaikinas. Bet ar jis tikrai reikalingas, kodėl moteris negali būti laiminga, būdama vieniša? Kur baigiasi mūsų sprendimų galios ribos ir įsikiša ponas likimas? Tokius klausimus sau užduoda Erin, eidama į aklus pasimatymus, kai motina jos vardu duoda skelbimą į pažinčių skiltį. Turbūt numanot, kuo tai kvepia, normalūs žmonės į tokias avantiūras nesileidžia, nesitverdami juoku sekame virtinę netikusių pasimatymų, Tuo tarpu kitame miesto gale Alanas svajoja mesti santechniko darbą, stropiai mokosi, tačiau jį graužia skola- ar jam pavyks pakeisti savo gyvenimą? Iš lėto Erin ir Alano bėgiai artėja vienas prie kito. Nežinau kaip įvardyti tai, kas daro filmą nepakartojamą, artimą man ir daugeliui iš mūsų. Gal požiūris, psichinė būsena. Į gyvenimą žiūrima eilinio žmogaus akimis, ne superherojaus ar lovelaso, o paprasto, nusidirbusio, pavargusio, bet dar turinčio svajonių, kad vieną dieną sutiks tą vienintelį. Kuo toliau, tuo aiškiau matau, kad matyti filmai toli lenkia mano apžvalginius sugebėjimus, vis dažniau pritrūkstu žodžių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą