Juokinga dabar dėl savęs- galvojau skelti ir pažiūrėti per dvi dienas, visgi trukmė meta iššūkį- beveik trys valandos. Quentino Tarantino filmą, cha cha cha, gabalais lyg serialą sutriestą, cha cha cha. Įtraukė mane lyg verpetas šapelį, suko ir suko, neatsipalaidavau nė minutei, net kažkokia mažytė aliuzija į Agatos Christi braižą blykstelėjo sekundėlei. Jopšikmat, kas man sukliudė jį kine pamatyti?! Lyg ir menu kažkokią filmų naktį "Multikino", iš kurios būtų reikėję gaudytis taksi vidury nakties, ale negi normalių seansų nebuvo? Bet palikim seną randą, nekrapštykim. Labiausiai nudžiugino sena patikrinta Tarantino šaika- Samuel L. Jackson, Tim Roth ir žinoma, Michael Madsen. Kaip aš džiaugiuosi, kad režisierius sukūrė nišą, kur galėjo pademonstruoti savo vienintelį kailį, nes skūrų kaitalioti jis negali- vien lemiantis pikta bičas iš pragaro, fantastiškai žemu balsu. Ok, čia ne įsimintiniausia jo rolė, bet pažiūrėkit, kaip jis šoka "Reservoir Dogs", toji scena ir jos aplinkybės- nepamirštamos. Visi kiti Madseno filmai atvirai sakant, šūdas, vos siekia penketą, kaip neteisinga. Jei reikėtų įvardyti įsimintiniausią vietą, tai be konkurencijos- Samuel L. Jackson "kerštas" sniegynuose, buvau pamiršus, koks juodas humoras pas Q.T. O kas yra didžioji žvaigždė aštuonete?- ogi Jennifer Jason Leigh, nusikaltėlė, kurios pergabenimas į kartuves sukelia tiek nemalonumų ir netgi nukerta "Oskaro"nominaciją. Prilygsta vyrui- neverkšlena gavus į nosį, o keikiasi ir pyzdavojasi kaip paskutinė padugnė, šaunuolė! Nesveikai geras vesternas paskutinėms žiemos akimirkoms, nes ir ten sniegai pusto padėk Dieve, ir pakreipia įvykių eigą įdomia linkme :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą