Filmo metu justi silpna elektros įtampa, kuri tvyro ore, išprovokuota, rodos, nekalto Olivios Colman herojės, egzistavimo fakto? Profesorė Leda atvyksta į Graikijos kurortą padirbėti, išsinuomoja namą. Deja, ramybe pasidžiaugti ilgai netenka, šalia atostogauja gausi giminė, kurios centre- jauna motina Nina. Ledai neišvengiamai kyla skaudžių prisiminimų iš asmeninės patirties, kada augino dvi mergaitės, tuo pačiu mėgindama suderinti akademines ambicijas. Vaikų turėjimas čia pavaizduotas pačiu brutaliausiu būdu- jie čiulpia paskutinius kantrybės lašus, neleidžia atsipūsti nė akimirkai, šaltis purtė žiūrint. Tarp Ledos ir Ninos giminės tučtuojau perbėga juoda katė- negelbsti nė moters geras darbas. Paskui susimąsčiau- Graikija ryškiai patriarchalinė šalis, galbūt tas nerimas kyla dėl to, kad Leda viena? Savarankiška, savo nuomonę turinti vieniša moteris lyg krislas akyje. Nina akivaizdžiai kamuojama depresijos- ankstyvas nėštumas, santuoka, amžinai besitrinantys aplink vyro giminės varo iš proto, jauti, kaip pavydi Ledai. Filme daug nepatogių, komiškų situacijų, į kurias papuola vieniša atostogautoja- labai realistiška. Ko pritrūko, tai kulminacija- per dvi valandas taip ir nieko neįvyksta, lieka neaišku, kokia buvo pagrindinė mintis. Motinystės našta, moters socialinės padėties sunkumai santuokoje? Galbūt. Tačiaus dėl minėtos nerimo persunktos atmosferos, drama pagauna žiūrovo dėmesį ir sugeba išlaikyti iki pabaigos. "Oskaro" nominacijos už scenarijų, Colman ir Jessie Buckley vaidybą... Kągi, dėl Colman sutinku, jos charakterio emberesmentas preciziškas, tobulas, bet Jessie visuose filmuose vienoda, nors man ji patinka. Susumavus, kaip režisūrinis debiutas, visai neblogai iš Maggie Gyllenhaal pusės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą