Nesitikėjau, kad filmas taip sukrės emociškai! Viskas dėl nuostabios aktorės- Nadios Tereszkiewicz. Jautriai, nuoširdžiai, skausmingai atskleidė, ką reiškia būti savimi tavęs nepriimančioje aplinkoje. Istorija apie pirmąją barzdotą moterį. Nustebino, kokia patraukli ir žavinga pagrindinė herojė, nepaisant išskirtinės išvaizdos. Aktorė labai gražaus veido, o plaukai suteikia papildomo pikantiškumo, fenomenas, negalėjau į ją atsižiūrėti. Ji meta iššūkį miesteliui- nesislepia, neskuta plaukų- juk tokia gimė, kokią teisę turi kiti nurodinėti, kaip atrodyti? Bet žmonės pikti ir kartina jai gyvenimą. Neigti žmogaus prigimtinę teisę būti savimi yra vienas baisiausių dalykų, ką gali padaryti savo artimui. Nors gavo katę maiše, pamažu prie Rosalie išvaizdos pripranta ir jos vyras, jų santykių dinamika taipogi įdomu stebėti. Suvaidino mokinys Klemeris iš "Pianistės", dievaži, nepažinau! Viskas natūraliai, neišvengiamai, įtikinamai- Rosalie neįmanoma nepamilti. Patiko pabaiga- paprastai prancūzų filmuose jos dažnai stinga, siužetas nutrūksta kaip žirklėm nukirpta juostelė, o čia gali interpretuoti, dūsauti, žavėtis. Geriausias "Scanoramo" laimikis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą