Filmas prasideda eismo įvykiu, kurio metu žūva mama ir duktė. Teisybę pasakius, prasukau tą vietą gal trejetą kartų, vistiek ji atrodo absurdiška ir netikusi. Aplink tylu, tik sniegas nuo medžių krenta, o tu negirdi belekaip, tiesiai ant tavęs atvažiuojant mašinos? Matyt, čia yra gerų atostogų pavyzdys, kada pojūčiai irgi išvaro ilsėtis. Žodžiu, sugniuždytas sielvarto, našlys metasi į avantiūrą- išsinuomoja didžiulį namą, kuriame netrikdomas galės toliau groti- jis muzikos profesorius- ir apmaldyti sielvartą dirbdamas. Tik štai name egzistuoja kažkokia jėga, kuri daužo vamzdžius, mėto kamuoliukus ir kitaip bando atkreipti dėmesį. Buvo įdomu žiūrėti, kaip minimaliomis priemonėmis kuriamas paranormalus reiškinys. Nors filmas laikomas siaubo klasika, mano išderintoms smegenims, pratusioms dirbti keletą darbų iškart, pasirodė lėtas ir nuobodus? Pati istorija, kurią herojus pamažu atskleidžia, visai nieko, ne veltui ten vaiduoklis vamzdžius daužė, aš irgi siusčiau. Yra gera scena, kur jie įrašo balsą į garso juostelę, net šiurpuliukas perėjo, neneigsiu. Bet kai senis paskui klauso ir klauso tą įrašą be galo- ok, we get it, sth is going on- biški juokinga buvo :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą