Kadangi šiąnakt patyriau psichologinio siaubo kelionę Flixbuss, o čia sakė, bus juokinga, aš priėmiau filmą atvira širdim, man norėjosi pakikenti, taip lengvai, bet nesunkiai pakimarint. Ką gi, juokinga nebuvo, užtat meniniu apipavidalinimu gavau pasidžiaugti, lyg stebėtum David Cronenberg wanabee, gerąja prasme. Atokiame kaime, lūšnoje, gyvalioja šėtono apsėstasis. Jis pūva gyvas būdamas, iš kūno sunkiasi pūliai, šūdas ir kt išskyros, skanaus, kas valgot. Iškart prisimeni sceną su apsirijimo yda iš Se7ven . Būtent šie kadrai pagavo akį, kada užtikau kalbant apie filmą siaubekų grupse; esu pasinešus ant kokybiško body horror. Prietaringi kaimynai bando išvilkti kūną ir nuvežti kur atokiau, kad nepritrauktų nelaimės, Buenos Airės rimtai žiūri į pan. dalykus. Dvasingumas prideda filmui savotišką prieskonį, kurio amerikoniška versija neturėtų, nuoširdumas paperka. Bet d dideli buvo planai, bet baigėsi jie kvailai, sako liaudies išmintis, taip ir čia. Blogai jie padarė, smirduką išveždami, nes.. ėmė ir pametė pakely :D Išsiskyrusio tėvo drama, buvusi velnių varytoja užrūdijusiais skillsais, mokykla, kurioje lindi blogis. Šitą mintį užskaitau- vaikai mėgsta blogį, o blogis mėgsta vaikus. Tikra tiesa, maži pizdukai piktom širdelėm. Režisierius tas pats, sukūręs prieš keletą metų matytą Terrified, galbūt didesnį įspūdį paliko, bet ir čia turėjau malonių momentų :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą