Uff, esu ir anksčiau mačiusi Nicolą Cage nevykėlio vaidmenyje, bet čia visai kitas lygis. Nors įvardyta kaip komedija, jauti, kad juoktis iš pagrindinio herojaus nepadoru, žema, bet gal tik man vienai taip. Staiga, be jokios priežasties, žmonių sapnuose ima rodytis vidutinio amžiaus, praplikęs profesorius, pilkas ir neįdomus kaip pelės uodegos galiukas. Jis vedęs, turi dvi paaugles dukras, bet kūrybinių ambicijų jaučiasi neįgyvendinęs. Fenomenas išgarsina vyrą, bet niekada nežinai, kokiu galu atsisuks šlovė. Scena su gerbėja (?), mėginant atkortoti jos sapno siužetą- girdėjau, kaip salėje nepaliaujamai įsijuokė moteris, man irgi buvo sunku nustoti žvengti! Kaip tikra, natūralu, kurioziška. Nuo absurdo iki gąsdinančių ateities perspektyvų- norėtumėte miegodami žiūrėti reklamas??? Filmas labai įtraukė, nepastebėjau, kaip pralėkė pusantros valandos, mintys atsijungė, pailsėjau nuo savęs :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą