Esu skaičius, kad filme yra atkari, šleikštulį kelianti intymi scena tarp jauno vyruko ir aštuoniasdešimtmetės, tai žiūrėjau su šiokia tokia įtampa. Istorija apie du keistuolius; Haroldas yra turtingas krypazoidas, garbinantis mirtį. Kokios akys, nė kalbėt daug nereikia, vien savo buvimu sėja nerimą ir norą muistytis. Kuo taip traukia anapusinis pasaulis lieka neaišku, tik motina yra gerokai užknisanti, čia klausimų nekyla. Kaip techniškai pavyksta savižudybių inscenizacijos, liko paslaptis, ypač pasikarti (?), jaučiu septintam dešimtmmety filmas supurtė publiką, dabar tegali išspausti heh, čiuvas nuobodžiauja? Modė- garbaus amžiaus senutė, švenčia gyvenimą išspausdama kuo didesnį malonumą, net jei tai reiškia nupyzdinti kunigo mašiną. Dažnai pasitaiko, kad gyvenimo kaifą pajunti likus keliems metrams iki rojaus vartų. Čia vienas iš tų atvejų, kur herojus moko kitą, praturtina ir t.t. Galiausiai pasirodžius SCENAI, nepamačiau nieko humancentipediško, ech.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą