Atkentėjau klasiką, geriau neišsireikši, nes malonumo nepatyriau jokio. Net galvojau skelti į dvi dalis, bet tada du vakarai būtų sugadinti, verčiau vienu ypu maktelti. Mano nuomone, filmas paprasčiausiai paseno, nėra iš tų, atlaikiusį dešimtmečių išbandymą. Tiesa, miesto panoramų vaizdai patrauklūs- Niujorkas, purvinos gatvės, lietpalčiai, užeigos, panašios į lindynes, senovinės mašinos kelia nepaaiškinamą ilgesio pojūtį, o tik išskirtiniai filmai sugeba sukelti tokį jausmą žmogui, nė nebuvusiam Amerikoje, ką jau kalbėti apie 50m atgal. Galbūt priežastis, kodėl nepavyko mėgautis reginiu- abejingumas erzinančiam Gene Hachman atliktam personažui? Rasistas detektyvas, kuriam būdingi pykčio priepuoliai ir begalinis atkaklumas- na, bent "Oskarą" gavo. Savo laiku "The French Connection" buvo sensacija, nes drįso sau leisti pesimistišką, kritikoje perskaičiau- apokaliptinę pabaigą. Be to, buvo kažkoks "pyzdžių farų" bumas kine, kuriam priklauso ir "Purvinasis Haris", su tuo nevėkšla Eastwoodu, teks vieną dieną, pasikinkius valią, pažiūrėti ir jį :( Truputį atkutau antroje dalyje, kur seka Šarinjė, dailus katės ir pelės žaidimas, kur sumanesnė pasirodo pelė :D Beprotiškas įrimasis prieš eismą, vejantis traukinį sužadino lentynių To Live and Die in L.A. vaizdus, William Friedkin mokėjo užkurti adrenalino laužą kraujyje. Žodžiu, užsidėjau pliusą, galbūt kada nors prireiks žinių protmušiui :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą