Women Talking (2022)

Sarah Polley žinau iš serialo Road to Avonlea, kurį rodė vaikystėje per LRT. XXa pradžioje, išdykėlė našlaitė atvyksta gyventi pas velionės motinos giminaičius. Gerai ten užknisdavo tetulę! Tai štai, minėtoji Sarah užaugo įdomi asmenybė,- nors filmuojasi retai, bet pasirodymai įsimintini, o dar režisuoja! Laukiau šio filmo, degiau smalsumu-  tema neįprasta, kaip jai pavyks?? Būrelis moterų iš izoliuotos religinės bendruomenės, svarsto, ką daryti. Jų dalia nesaldi- sunkiai dirbančios, mušamos vyrų, išnaudojamos, jos turi nuspręsti, ar tokio gyvenimo linki savo dukroms? Likti, ar išdrįsti išeiti? Palikti gyvenimą, kai nežinai kitokio. Čia suima siaubas, kad istorija paremta tikrais faktais; 2010m, Jėzau, visai neseniai, kažkas gyvena be elektros, patogumų, elektroninių įtaisų, kompų, mobilekų, skalbia lauke ir rengiasi kaip senų senovėje! Gaila, nerodo, kaip susikūrė šis kultas, galva neišneša. Taigi moterys diskutuoja, svarsto, balsuoja, taip, nes vienbalsio nutarimo nėra. Keletas neįsivaizduojamai bijo nežinomybės ir geriau gyvens kaip aukos. Klaiku. Aktorės pasirodė nuostabiai,- Rooney Mara, Jessie Buckley, gaila, Frances McDormand pasirodo labai trumpai, bet vistiek, įneša savo indėlį. Emociškai sunkus, bet labai prasmingas turinys, šaunuolė Polley ne tik režisavo, bet ir scenarijų sukūrė, už kurį buųvo apdovanota "Oskaru".

Ex Machina (2014)

Labai malonus akiai, minimalistinis sci-fictionas su gera vaidyba. Jauną programuotoją sraigtasparniu atgabena į izoliuotą mokslininko laboratoriją, kažkur džiunglių vidury, tipo laimėjo kokį tai konkursą, whatever. Čia tyrinėjamos dirbtinio intelekto galimybės, viskas turi būti slapta. Mokslininkas pasirodo keistokas, glumino besaikis alkoholio vartojimas, nors, gyvenant atsiskyrus, reikia kažkaip prasiblaškyti, bet jo pagirių rutina- pachmielas iš pragaro... Norėtumėt štangas pakiloti, kai skrandžio turinys sprendžia, per kur tučtuojau pasirodys, per koserę ar šikną?:D Viena mintis įkyriai nedavė ramybės- blemba, tikiuosi jis tų robočių netratija. Žinia, pirmas įspūdis būna teisingas! Jaunuolis lieka sužavėtas čia sukurtu šedevru- robotu Ava. Prasideda psichologiniai žaidimėliai, buvo smagu žiūrėti į protų susitikimą- natūralų ir dirbtinį. Mokslininkas pasirodo, išties velnių priėdęs, ryžikas patenka į gerai paspęstas pinkles. Pabaiga liuks, kaip ir žinojau kokie laukia įvykiai, teliko pamatyti metodą, kaip. Kadangi mokslinė fantastika linkusi nuspėti ateitį, nenustebčiau, kad panašių į Avą tikrai bus sukurta, o tada ate, žmonija. 

Raging Bull (1980)

Gerai, kad kai kurių filmų neskubi žiūrėti. Apie "Raging Bull" pirmą kartą sužinojau prieš 16metų, kai gavau vieną nuostabiausių dovanų Kalėdoms- "1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą". Tada atsirado pirmosios gairės, pažintys su režisieriais ir t.t. Dabar matau, kad būdama jauniklė niekaip nebūčiau jo įveikusi. Labai neįprastas filmavimo būdas, primena teatro sceną, praktiškai visas filmas- uždaroje patalpoje arba apribotoje ringo erdvėje. Tos ribos matyt, ne šiaip sau, o specialus sumanymas. Šiek tiek vargau su peržiūra, nes iškart buvo aišku, kad matysiu asmenybės čiuožimą žemyn. Karštakošis boksininkas Džonas la Motta- talentingas kovojas, bet visiškai nepaslankus santykiuose su žmonėmis. Būdamas impulsyvus, pavydus sutuoktinis, jis gadina nervus gražuolei žmonai, kasdien blogėja ir santykiai su broliu, kuris dirba jam vadybininku. Yra scena, kuri dėl keliamos įtampos priverstų užvirti virdulį- kai pagrindinis veikėjas tardo brolį dėl įvykių bare, įtardamas, kad dėl visko kalta "paleistuvė" žmona. Po jos supratau, kodėl Robertas de Niro gavo tą "Oskarą"- fantastiškas pasirodymas, aukščiausios klasės vaidyba. Atrodė, pati stoviu kambaryje ir kvočia mane, ant tiek įtaigu. Galiausiai la Motta nusivažiuoja iki pigaus juokdario abejotinos reputacijos smuklėse, nutunka. Nutukimas- realus, priaugti kilogramai nuosavi, ne pagalvė po marškiniais. 

Tie Me Up !Tie Me Down! (1990)

Iš pradžių norėjau pažiūrėti naujausią Almodovaro filmą Parallel Mothers, bet mane užkniso absurdiškas kadrų sukarpymas ir grubus išmėtymas, po 20min išjungiau. Galvoju, imsiu kokį senesnį, kur jis pavarydavo. Beprotiška bepročio meilės istorija, įkūnyta paties Antonio Banderaso. Žinau, pasaulyje daug moteriškų varvina seilę, bet aš ne iš jų. Todėl žiūrėjau su baime, romantika man nekvepėjo. Aktorę užpuola jos namuose, kaip paaiškėja, kažkoks patrakėlis vienos nakties nuotykis iš praeities. Vyras įsikalba, kad jiems lemta būti pora, susilaukti vaikų ir t.t. Aktorė apimta siaubo. Juokinga, kai rūpindamasis savo meile, pagrobėjas eina į gatvę ieškoti jai narkotikų :D Gal jo ketinimai išties tyri, tik priemonės abejotinos? Man nesisekė patikėti šiuo Stokholmo sindromu, nes Banderasas absoliučiai ne mano skonio. Mėginau vaizduotėje paveiksluoti kažką patrauklaus, kas padarytų idėją bent kiek priimtinesnę, bet filmas ėmė ir pasibaigė, o joks žavingas pagrobėjas taip ir neatėjo į galvą. Na, bet tai netrukdė pasimėgauti nutruktgalviška meilės istorija :)

After Hours (1985)

Koks paprastai genialus filmas, iš gatvių meistro Martino Scorsese rankų! Vyrukas susipažįsta su simpatiška mergina, ji palieka savo telefono numerį. Tikėdamasis malonaus nuotykio lovoje, vėliau vyrukas lekia pas ją į svečius. Ir dieve, kaip įklimpsta.. Jau taksi įvyksta kuriozas su pinigais- dvidešimtinė išskrenda pro langą; taksistas įniršta. Pasiekęs merginos namus, turi kęsti keistos kambariokės-meninkės draugiją. Vėliau pasirodo, kad simpatijai gerokai varžteliai atsisukę; aistra galutinai išgaruoja. Ištrūkęs iš lofto, herojus bando grįžti namo, bet to padaryti nelemta. Painus nesusipratimų, atsitiktinumų, trenktų nepažįstamųjų voratinklis palieka žmogelį susitaršiusį, be raktų, be pinigų ir užsiundytą įtūžusio kvartalo! Smagu stebėti, kaip režisierius dėlioja naktinio miesto mozaiką- tamsios gatvės, pernakt dirbantis baras, kur laižosi du sado/mazo gėjai, principingas metro bilietų pardavėjas, egzotiškas naktinis klubas su ironišku bouncer'iu, nupušusi padavėja ir maniakiškai nusiteikusi padėti Catherine o'Hara. Vien pamačius juodu pieštuku apvestas akis supratau, kad laukia nemalonumai :D

Hairspray (1988)

Paskutinis John Watters filmas, kurį buvo likę pamatyti iki pilno komplekto; galutinis atsisveikinimas su Divine :( Dar niekad nemačiau, kad vyras taip patogiai jaustųsi moters kūne, Divine buvo žvaigždė! Sakyčiau,gan padorus reginys, kur svarbiausia net ne veikėjai, o.. šokiai! Šeštasis dešimtmetis, Baltimorė. Apvalių formų paauglė pametusi galvą dėl šokių, deja, grožio standartai labai aiškūs- šou rodosi tik vapsvaliemenės merginos. Sukamasi, trypiama aikštelėje didžiąją dalį laiko, nuolat pastiprinant šukuosenų standumą lako dozėmis. Mergina viską atiduotų, kad atsidurtų jų gretose, o kai kai labai nori, viskas įmanoma. Be minėtosios Divine, ekrane pasirodė netikėta muzikantų pora, vaidinanti pizdos konkurentės tėvus. Debbie Harry iš "Blondie" ir Sonny Bono! Du garbėtroškos machinatoriai, net bombą peruke pasigamina- kad tik jų dukrelė taptų šokių karaliene, visos priemonės pateisinamos. Taip, išprotėjusių herojų vis dėlto netrūksta, nors kaip minėjau, filmas labai nuosaikus palyginus su kitais Watters šedevrais :D Vyksta protestai, riaušės dėl juodaodžių integracijos, taigi užkliudomi ir socialiniai/politiniai klausimai.

All Quiet on the Western Front (2022)

Žiūrėjau dalimis; visų pirma dėl filmo trukmės, visų antra dėl slegiančio turinio- sunku aprėpti vienu ypu. Pirmasis pasaulinis karas, jaunuoliams plaunamos smegenys apie kiekvieno indėlį ir meilę, pareigą Tėvynei dar mokykloje, jie žygiuoja į frontą su pasidižiavimu, nekantra. O dieve.. Greitai jų iliuzijos išsprogdinamos, belieka siaubas, siaubas ir dar kartą siaubas. Įsirėžę pagrindinis muzikinis motyvas ir stulbinantis detalumas. Pasijunti lyg pats gulėtum griovyje, aidint bomboms, lakstant kulkoms, po to pasigirsta agonijos klyksmai. Brrr.. Kaip čia įterpti faktą, kad žmogus- protingiausia būtybė planetoje??? Skaičiau komentarą, kur žmogui pritrūko veikėjų charakterių išsamesnės studijos. Čia rimtai? Kaip aš supratau šį filmą- tai visiškas nužmoginimas, kareivis- tik patrankų mėsa, kuriai GAL pavyks prasiveržti, nepavyks, na, nepasisekė. Asmenybė neegzistuoja, tik bendra kolektyvinė masė, einanti į mirtį. Trumpi viršenybės intarpai rodo sveiko proto likutį, kuris derasi dėl taikos ir pamišusį generolą, kuris siunčia kareivius į neišvengiamą pražūtį, pats sėdėdamas prie baltos staltiesės. Sunki peržiūra, eina šikti :(