Pink Flamingos (1972)

Koks maloniai šlykštus filmas, palikto įspūdžio nepamirši niekada. Esi stebinamas kiekvienam kadre, per 1,5val pamatysi tai, ko nepasiūlys joks kitas filmas. Transeksualai, ekshibicionizmas, nuogybės, ištvirkimas ir t.t. Namelyje ant ratų gyvena keičiausia pasaulyje šeima, transvestitas(? )Babs (J.Waterso mūza Divine), jo nutukusi motina, patalpinta vaikiškoj lovytėj ir be saiko ryjanti kiaušnius ir sūnus, kuriam aiškiai trūksta kelių šilų. Šeima nuolat konkuruoja su Marblais, nesveika porele, dėl titulo "The Filthiest Person Alive". Varžybos nuožmios, vyras ir žmona irgi turi nesveikų įpročių. Nerekomenduočiam jokio sveiko proto žmogui; nebent norėčiau atmušti įkyrų gerbėją, pasakyčiau, kad čia mano mėgstamiausias filmas ir priversčiau pažiūrėti. Neliktų jo nė kvapo :D

Midnight Cowboy (1969)

Gražuolis Angelinos Jolie tėvas ir talentingasis Dustinas Hoffmanas nusifilmavo liūdnai juokingoje amerikietiškos svajonės iliuzijoje. Jaunas naivus vaikinas Joe atvyksta į niujorką, su viltimi užkalti gero pinigo, teikdamas turtingoms poniutėms sekso paslaugas. Turbūt suvokiat, kad nieko doro iš to neišeina, ir viskas būtų pasisukę itin liūdna linkme, jei nesutiktų Ratso- gatvės sukčiaus, kovojančio už išlikimą šiam gražiam, bet negailestingam mieste. Vietom susipina realybė ir vaizdiniai prisirūkius žolės, skambant melancholiškai muzikai. Pora sutinka keistų žmonių, nejučia atsiduria keistuose vakarėliuose. Filmas ciniškas ir niūrus, bet rusena vilties kibirkštis. Pabaigoje matome Joe išsilaipinantį naujam mieste, išmetusį iš galvos kvailas mintis, pasirengusį kurti šviesesnę ateitį.

Fast times at Ridgemont High (1982)

Nuostabi Amy Heckerling komedija apie 9- tojo dešimtmečio priemiesčio vidurinės paauglių gyvenimą. Nusifilmavo grupė jaunų aktorių, puikiai vaidinačių visą filmą. Išvengta sentimentalumo, kvailo saldumo, būdingo tokioms komedijoms, viskas laiku ir vietoj, žiūri ir šiek tiek liūdi, galvodamas kaip pasikeitė aktoriai per tiek metų. Vaizduojamos kasdienės smulkios ir juokingos jaunų žmonių problemos, mokykliniai rūpesčiai, meilės žabangai ir kažkur šalimais likęs mokslas :)

The Company of Wolves (1984)

The desire... the fantasy... the nightmare. Folklorinė Neil Jordano pasaka apie vilkolakius, su neaiškia pabaiga. Rodomas paauglės sapnas apie mergaitę, kuri gyvena miškuose su tėčiu, mama ir sese (ji miršta paslaptingomis aplinkybėmis). Kartą Rosaly iškeliauja pas senelę, kuri pripasakoja visokių baisių istorijų apie žmones-vilkus. Filmo kostiumai, dekoracijos nominuotos daugeliui apdovanojimų, sukuriama ideali: mistiška, baugi, grimiška atmosfera. Ne visada aiškūs veikėjų poelgiai, pvz. anūkės šaltumas senelės atžvilgiu gale mane gerokai nustebino, bet reginys neblogas.

Contact (1997)

A message from deep space. Who will be the first to go? A journey to the heart of the universe. Ar visatoje esame vieni? Ar egzistuoja gyvybė kitose planetose? Filmas neatsakys į šį klausimą, tik parodys, kaip atkaklios moters pastangos sukėlė sumaištį visame pasaulyje. Filmas toks ilgas, ir gan sunku ištempti iki galo. Tačiau pastatytas tvirtai. Parodoma, kaip, atsiradus tikimybei dėl ateivių egzistavimo, pašėlsta visuomenė. Politikai, žiniasklaida, religinės bendruomenės,- įsitraukia visi, užverda tikra košė, išleidžiama baisybė pinigų. Tikrai senokai užsisėdėjom Žemėj, pakeisti aplinką būtų ne prošal :)

Quick Change (1990)

The bank robbery was easy. But getting out of the New York was a nightmare. Bill Murray išties kietas juokdarys, vienas iš tų, kurie mus linksmina santūriu elgesiu komiškose situacijose. Malonu matyti ir Geena Davis, kuris kiek apleido savo, kaip aktorės, karjerą, bet Accidents happen teikia vilčių, kad tai ne paskutinis kartas, kai ją mačiau. Matome juokingą, iš pažiūros apgailėtiną vaizdą- klounas mėgina apiplėšti banką. Kai jis įsako pulti visiems ant žemės, visi ima juoktis, manydami kad tai pokštas. Visgi filmui įsibėgėjus matome, kad spontaniškumo čia nei ženklo, planas puikus, ir beveik pavyksta, tik iškyla netikėta problema. Kaip išsigauti iš miesto? Naujai tiesiami keliai paklaidina, paskui vargšus apiplėšia padorus vyriškis, policija pamažu susigaudo ir lipa ant kulnų, ima neviltis, o mus juokas. Tiek daug juokingų scenų, nereali komedija. Verksnys Randy Quaidas užbaigia kompoziciją. Garantuota gero humoro dozė :))

A Home at the End of the World (2004)

Dammit, kaip aš nekenčiu filmų apie gėjus. Man šlykštu pagalvot, kuo užsiima du vyrai miegamajame. O ypač kai nežinojau, kad tai bus gėjų drama, gavau šoką, et.. šiuo atveju atsiranda bet... Prieš mūsų akis dviejų draugų istorija, nuo paauglystės iki to meto, kada esi priverstas kažkuo užsiimti gyvenime, kad pramistum. Bobis, našlaitis, negalintis būti vienas ir Džonatanas, turintis šeimą, namus, bet amžiais nervingas ir neramus. Dar yra miela raudonplaukė, kuriam laikui įsiterpusi tarp jųdviejų, bet ir aklas pamatys, kad meilėje trečias-nereikalingas. O meilė tokia gili, liūdna, sunki, aš kaip suprantau 1,5-trinė, vienas myli, o kitas tiesiog prisitaiko ar kaip čia išsireikšt. Pagrindinė filmo idėja- pamilk gyvenimą, juk niekad nežinai, kaip viskas pasisuks.

Shinning (1980)

Nėra ko daug ir sakyti; vargu, ar yra tokių, kurie nėra girdėję apie "Švytėjimą", geriausią visų laikų siaubo filmą. Fenomenalusis Nicholsonas dar kartą pademonstravo savo specialybės jėgą. Ir vėl tai S.Kingo istorija! Jo siaubų skrynelė bedugnė, tai viena geriausių knygų. Rašytojas su žmona ir sūnum žiemą atvažiuoja prižiūrėti apleisto viešbučio. Labai negeri dalykai čia dėjosi praeityje. Piktosios jėgos, nelaimingos paklydusios sielos ima kištis į normalų šeimos gyvenimą, šeimos galva pamažu pameta protą. Prisiminus įš filmą, atmintyje iškyla ta kraujo banga, užplūstanti vestibiulį; Stenley Cubrick išties gerai padirbėjo, kūnas pagaugais eina bežiūrint. Arba kaip Jack'as kalbasi su barmenu, kurį mato tik jis. Jėga. Bet ta žmonelė.. Visą filmą spiegė kaip skerdžiama kiaulė, aš suprantu, baisu jai, užkapos vyras, bet buvo galima kažkaip oriau suvaidint. Man ji priminė ne išsigandusią moterį, o debilę. Nekoks vaizdelis. Jei tikrai apsisprendėt gerai pasišiurpint, nieko geresnio nerasit. Scenos tokios išdirbtos, atmosfera klaiki, mąstai, ar pačiam pavyktų išsaugot sveiką protą tokiam viešbutuky..

Carrie (1976)

Dar vienas Helloween'ui, sekantys irgi bus tai pačiai progai. Siaubo, mistinių filmų, kurie nekeltų juoko ar žiovulio, yra labai nedaug. Puiki mano mėgstamo rašytojo Stephen King romano "Kerė" ekranizacija. Labai dažnai jo istorijos būna visiškai sutarkuojamos kino kūrėjo, kas man visada kelia pasipiktinimą. Turi puikią idėją, bet jei neturi reikiamų įgūdžių, kurk meilės istorijas! Ačiū dievui, Brian de Palma ne toks. Sukūrė reikiamą nuotaiką, išryškino Kerės, kaip nelaimingos atsiskyrėlės dalią, religinės fanatikės motinos priespaudą, bendraamžių patyčias ir kruviną finalą. Išskirtina tai, kad pagrindinį vaidmenį atliko garsi, talentinga aktorė: Sissy Spacek. Gan retai siaubekuose filmuojasi kino dievai, paprastai tam imama patrankų mėsa- niekam nežinomi aktoriai, kurių karjera, filmą garantuotai ištikus nesėkmei, užkasama darželyje. Finalas! Telekinezės galią turinti mergina ištaško miestą! P.S. Scena su kiaulės krauju tapo ikonine, joks remeikas neišgaus tokio įspūdžio.

The Rocky Horror Picture Show (1975)

Puikus pasirinkimas artėjančiam Helloween'ui. Transeksualinis persirengėlių miuziklas, kuris patiks visiems, bent truputį pačiuožusiems:) Jaunai porai sugenda automobilis, pila kaip iš kibiro, tad jie puola ieškotis pagalbos. Gūdi naktis, aplink vien miškai, bet netikėtai jie užeina pilį su baisiai keistais gyventojais..Tiek daug makiažo, spalvotų apdarų, vyrų su pėdkelnėm nepamatysi nei vienam to laikmečio filme. Sako, jis net neturėjo pasisekimo, kino salės būdavo tuščios. Visuomenė jautė pasipiktinimą- koks perversiškas reginys! Vargšai.

Henry: Portrait of a serial killer (1986)

Prieš 3-4metus, tiksliai nepamenu, apturėjau pačius šūdiniausius Naujuosius metus- nekenčiu šitos šventės, o dar priedo sėdėjau namie. Taigi kokią 01.00 nakties sėdau žiūrėti, iš pažiūros niekuo neišiskiriančio trilerio, o gavau tikrai šlykštų smūgį. Buvo paskutinis štrichas mano melancholiškai nuotaikai. Niekada nežiūrėčiau antrą kartą, bet jis vertas, kad būtų paminėtas blog'e. Paprastai kino pramonė mums parodo itin patrauklų žudiką- mįslės, gudrios užuominos, pats nusikaltėlis būna rafinuotas, gudrus. Prijaučiu tokiems, visada nusivildavau, kai galiausiai juos parišdavo. Bet čia... Nufilmuotas per 28 dienas, mažabiudžetis siaubą varantis trileris, po kurio ilgai jausitės nesmgiai. Nepalikta jokios vietos simpatijoms, kaip peiliu nurėžta. Psichopatas iš žemiausio socialinio sluoksnio Henry Lee Lucas, tikra asmenybė, apie jį ši kraupi istorija. Žudoma vien iš pasitenkinimo, beatodairiškai, žiauriai. Noras žudyti kaip vampyro kraujo alkis. Užėjo noras, ir nusukau prostitutei sprandą. Portretas papildomas kitu atstumiančiu personažu- draugeliu Očiu, kuris kelia vien pasišlykštėjimą.

Confessions of an Ugly Stepsister (2002)

Niekaip nepavyko man jo rasti, kol netikėtai parodė per TV3. Valios pastangų dėka atsikėliau 10 ryto (kokia auka!) ir pamačiau Pelenės istoriją iš kitos pusės. Nebuvo Pelenė tokia vargšė, kaip mėgstama vaizduoti- nusidirbusi geraširdė, pamotės prispausta ir jos podukrų engiama nabagė. Pasipūtusi, nemandagI- kažkas naujo, tiesa? Per visą filmą labiau simpatizuoji jos įseserei, meniškos sielos merginai, kuri labai išgyvena dėl išvaizdos ir slapta myli dailininko padėjėją. Atvirai pasakius, ji man net gražesnė už Pelenę, todėl filmo pabaigoje pajunti smagią piktdžiugą, kad Iris gauna žymiai šaunesnį vyruką, tuo tarpu išdidėlė panelė... Su tokiu man iki artimiausios parduotuvės nueit būtų gėda. Ir pamotė- kaip netarsi žodžio apie pasakos ašį, pagrindinį variklį. Stockard Channing man patinka nuo Grease laikų, čia ji suvaidino pačią geriausią pamotę- filmo pabaigoje, kur ji nulūžta prigėrus romo, plyšau juokais- labai natūrali pasirodė. Nauja nuvalkiotos istorijos versija, puikiai tinka vakarui su puodeliu arbatos ir saldainiu.

One Flew over the Cockoo's Nest (1975)

Kino stebuklas! Šedevras! Klasika! Jei kada nors kas nors išdrįs padaryti remeiką, bus nuteistas režisieriaus mirties bausme- niekas daugiau neleis jam kurti. Kalbėti apie šitą filmą galima valandų valandas. Nuostabi K. Kesey romano ekranizacija. tragiška Makferfio istorija ir manifestas laisvei. Jack Nicholson, mano manymu, kiek per senas vaidmeniui, kita vertus, neįsivazduoju kito vyruko, kuris būtų sugebėjęs. Gal nebent Kirkas Douglas, atėmus iš jo kokia 60 metų :D Su ligoninės pižama vos atpažinau storuliuką Danny de Vito. Dar nusifilmavo Christopheris Lloydas (keliautojas po ateitį). Bet geriausiai prisiminsite sadistišką seselę Ratched; tai moteris-pabaisa. Nežiniukams mesiu užuominą- į psichuškę paguldo neeilinį psichą, kuris sukelia revoliuciją.

Scarface (1983)

It was the spring of 1980 the port at Mariel Harbor was opened, and thousands set sail for the United States. They came in search of American Dream. One of them found it on the sun washed avenues of Miami...wealth, power and passion beyond his wildest dreams. He was Tony Montana but the world will remember him by another name... Scarface. Tonis Montana, kubietis imigrantas, imasi narkotikų biznio. Pasineria visa galva, godulys jį užvaldo ir galiausiai pražudo. Ko gero, man čia geriausias Pacino vaidmuo- žiaurus, negailestingas, beatodairiškas ir galiausiai likęs vienas savo pilyje. Pinigai jį apakino, jis prarado žmoną ir geriausią draugą: itin liūdna akistata su Steven Bauer. Kilo klausimas, kodėl žmonos vaidmeniui parinkta dar visai jauna Michelle Pfiffer, amžiaus skirtumas rėžia akį, be to, jokios meilės ji nejautė. Šantažas? Sotaus gyvenimo perspektyva? Spręskite patys. Neginčijama tik tai, kad Pfiffer puiki, ne lėkšta, o kaprizinga ir pikta kaip Tonis. Filmas labai ilgas, pradžioje yra labai žiauri scena, kur jie persiskiria ir laukia draugų mašinoj, susitarę praėjus atitinkamam laikui, eiti taisyti padėties. Brr, kiek kraujo. Tai daugiau ne kriminalinė drama, o moralinė degradacija. Net nusikaltėliai turi turėti vertybių.

Carlito's Way (1993)

Buvo laikas, kai labai traukė kriminalinės dramos, kur vaidina Pacino arba de Niro. Šiedu visada užtikrindavo prasmingą reginį, ne kvailą šaudau-bėgu-gaudo. Problema ta, kad sukurdavo tokį patrauklų blogiečio tipą, kad visada sirgdavau už nusikaltėlius, o ne įstatymo gynėjus :) Išėjęs iš kalėjimo, Carlito tikisi pradėti naują, dorą gyvenimą, bet norai lieka norais. Seni draugai jo nepamiršo, o pasitikėti negali niekuo, net savo advokatu (Sean Penn su labai juokinga ševeliūra). Filme daug puikių scenų- Carlito stovi ant namo stogo ir stebi, kaip jo mylima moteris veda šokių pamoką, susišaudymas biliardinėje, kur įtampa tokia, kad musė nedrįsta zvimbti, bei žūtbūtinės pagrindinio veikėjo pastangos išnešti sveiką kailį filmo pabaigoje. Pažadu, nenustygsite vietoje.

THX 1138 (1971)

George Lucas'o Star wars ir Indiana Jones sagų tikrai niekada nežiūrėsiu. Visgi susipažinti su garsiausiais režisieriais reikia, todėl pasirinkau THX 1138. Typical me, užuot žiūrėjus nučiupinėtą klasiką, renkuosi niekam nežinomą sci-fi. Labai keistą, lėtą, bet prikaustantį dėmesį. Gamybinis ateities pasaulis, žmonės tik įrankiai- technikai ir dirbantys prie kompų, prižiūrimi į robotų. Jie visi neišraiškingi, pliki ir baltai apsirengę. Balta spalva turbūt turi kažkokią prasmę, na man pasirodė labai šalta ir sterili. Žmonės nuolat šeriami raminamaisiais, tad nuslopinti visi jausmai , tarp jų ir meilė. Iškilus bėdai, gali atsisėsti į būdelę ir pasikonsultuoti prieš kažkokio stabo foto, visada iršgirsdamas tuos pačius žodžius: masses for masses.. be happy. THX 1138 staiga ima jausti kažkokius pokyčius; o neišgėręs vaistų suartėja su kambarioke LUH. Tai nusižengimas sistemai, ir nuo šiol jis tampa visuomenės priešu, nes atrado savo savo individualumą. Verčia susimąstyti. Ir prisiminti G. Orwello "1984".

Dog Day Afternoon (1975)

Dar vienas apie bankrobberius, itin originalus, žvelgiant iš dabarties perspektyvos, komedija su itin liūdna pabaiga ir jaunu Al Pacino, kurį myli arba nekenti, tarpinės būsenos nėra :)Du nevykėliai nutaria apiplėšti banką, paimti įkaitus ir išsiderėję norimas sąlygas išnešti kudašių. Deja. Viskas klojasi prastai nuo pat pradžių, užuot skleidę baimę ir grėsmę, vyrukai kelia juoką ir jokios pagarbos nė ženklo. Jie visiški mulkiai, sunku patikėti, kad jie tikėjosi išlipti sausi iš balos, stačiai pelkės. Sidney Lumettą įkvėpė tikras apiplėšimas, įvykdytas Brukline 1972m.

Bringing Out the Dead (1999)

Keista, kad tai M. Scorsese'e filmas. Kita vertus, tai rodo režisieriaus genialumą, italas sugeba sukurti epą vienatvei- apie visuomenės šešėlyje gyvenantį Trevį, ir šizofrenišką šedevrą atokioje saloje. Dabar taikomasi į medicinos industriją. Nicolas Cage'as vaidina pavargusį, nelaimingą, demonų apsėstą sanitarą. Diena iš dienos, kartu su porininku jis skuba gelbėti gyvybių- perdozavusių narkomanų, antisanitarinėse sąlygose gimdančių moterų ir kitų nelaimėlių. Deja, ne visada pavyksta. Visos nesėkmės skaudžiai nusėda herojaus pasąmonėje, jį persekioja mažos mergaitės vaiduoklis. Ne gyvenimas, o šuns kaukimas. Filmo atmosfera tokia... melancholiška, liūdna, retsykiais žybteli humoro fejerverkai, ypač kai su juoduku porininku jie gelbėja narkomaną, pravarde Dulkintojas :) Gyvenime ne visada gali padėti kitam, tačiau nereikia nuleisti rankų.

Pride and Prejudice (2005)

Tiems, kas mėgsta romantiką, meilę čia puikus variantas. Naujausia Jane Austen romano ekranizacija puikiai pavyko, pažiūrėjus lieka sunkiai atsidusti, kad tai tik.. saldus pramanas. Ponia Benett turi didelį galvos skausmą- penkias dukteris, kurias reikia išleisti už vyrų. Atrodo, kas čia tokio, nėra aukštesnių materijų? Problema yra laikmetis- 18 amžius, apie moterų emancipaciją nėra ką kalbėti, jei pokylio metu tavęs laiku nepristatė kokiam padoriam vyriškiui, gali likti netekėjus, kitaip tariant, tavo gyvenimas baigtas. O čia net penkios merginos. Nebjaurios ir labai skirtingos. Užsispyrėlė laukinukė Elizabeth (geriasias K.Knightley vaidmuo), gražuolė Džein, namisėda Meri, velnių prieėdusi Lidija ir dar viena sesuo, visur sekiojanti jaunėlę. Uždavinys nemenkas, juokingos motinos pastangos prakišti dukteris pakelia nuotaiką akimirksniu. Vyrai (potencialūs jaunikiai)- santūrusis ponas Darsis ir vaikiškasis Binglis patenka į vestuvių rezgimo tinklą ir nepastebimai visai įsipainioja, kaip ta nelaiminga musė. Ne veltui sako, kad moterys velnio neštos ir pamestos :)

Frankie and Johny (1991)

Koks šiltas ir mielas pasakojimas apie meilę :) Ne paauglių, suaugusiųjų, jie irgi moka mylėt, o gal reikia sakyt- giliau jausti. Išėjęs iš kalėjimo, Johny įsidarbina užkandinėj, kur sutinka ją- gražuolę padavėją, vardu Frankie. Deja, garsi daina "Frankie and Johny" pastarosios neįtikina, kad jiems lemta būti kartu. Teks labiau pasistengti. Ir vyras stengiasi. Neilgai trukus imi siusti, kas po velnių tai bobšei nepatinka, kažkokia žuvies galva. Bet kartą kaudžiai nusivylęs, ne taip lengvai vėl leidiesi meilės upe.. Du puikūs aktoriai, na vienas tai be abejonės- Al Pacino. Neįmantri, ir todėl nuostabi santykių studija, pagardinta geru humoru ir įdomiais antraeiliais veikėjais, pvz. kambariokas gėjus.

Eastern promises (2007)

Davidas Cronenbergas pabandė pavaizduoti rusų mafiją- pasikvietė Viggo Mortenseną, Vincentą Casselį, Naomi Wats- ir pastatė 100min trukmės nepatogią istoriją apie gyvulišką jų pasaulį. Viggo kelis mėnesius specialiai tobulinosi šiai juostai, mokėsi rusų kalbos, stebėjo rusų manieras, kad jo personažas būtų kuo tikroviškesnis. Rezultatas- per plauką nepelnytas Oskaras. Iš pradžių gali pasirodyti, kad Nikolajus irgi iš nusikaltėlių tarpo, toks niūrus ir grėsmingas filmo pradžioje. Vincentas Casselis suvaidino mafijos atamano palaidūną sūnų, neblogai, bet ta prancūziška jo kilmė tiesiog lenda per plyšius. Gal kitas aktorius suvaidinti rusui būtų tikęs labiau. Nors nuožmi Casselio išraiška rado vietą. Parodoma itin skaudi verslo šaka- jaunų merginų, mergaičių pardavinėjimas sekso vergijon. Siaubinga, kad tai vyksta kiekvieną dieną. Drama gavo daug kritikos, amerikiečiams perteikti rusų sielos dugną kiek per didelis užmojis.

Wild at Heart (1990)

Labai aiškus Davido Lyncho sekso, smurto, kraujo ir beprotybės kokteilis. Nepasakosiu apie ką jis, nes nėra ką. Istorija paprasta, net sunku pasakyt ar yra čia koks siužetas. Aišku, gali perpasakot įvykius, bet tada pamatai kad išėjo kažkokia mozaika iš puzzle detalių, surinktų iš atskirų paveikslėlių. Pašnekam apie ką kita- veikėjus. Tikros varžytuvės- visi trenkti, taigi kiekvienas rast savo favoritą. Manasis Bobis Peru, esu ištikima Defoe kūrybos gerbėja :) Nicola'as Cage'as čia vienam geriausių savo pasirodymų, dar nespėjęs parsiduot visokiems niekalams, kurie užtvindė kino teatrus per pastaruosius metus. "This jacket symbolises my individuality and free spirit"- sako jis konflikto bare metu. Gyvatės odos drabužėlis gan apgaulingas- jis slepia maištingą ir neramią savastį, bet sutampa viena- abu juokingi, išties. Laura Dern irgi atrodo komiškai- tie nuolat pakelti viršun plaukai, tas nuolatinis malobybinio žodelio baby kartojimas verčia prunkšti, bet kartu ji išsaugo tą pusiausvyrą tarp kvailumo ir orumo, neatrodo, kad nusivaidintų. O apie jos motiną... Tikra pamišėlė.. Lupdažiu nupeckiotas veidas geriausiai ją reprezentuoja. Ir žinoma Bobi Peru. Balansuoja ties šlykštumo ir intrigos riba, bjauru žiūrėti bet smalsu pamatyti.

P.S. dabar suprasit, ką turėjau omeny...

Bandits (2001)

Komedija, po kurios suteikiau Bruce Willis antrą šansą. Pats keisčiausias meilės trikampis ir geriausia banko apiplėšimo pabaiga. Du nusikaltėliai pabėga iš kalėjimo; savaime suprantama, cypė jų nieko neišmokė ir banditėliai toliau verčiasi nešvariais darbeliais. Šiuo atveju- bankų plėšimu. Vienas jų sugalvoja itin originalų būdą, užtikrinsiantį sėkmę. Netikėtai porelė išgarsėja visoje šalyje. Didelis viešumas kenkia "verslui", o dar pasipainioja nukvakus namų šeimininkė, dievinanti Bonny Tyler ir svajojanti apie tikrą meilę. Prasideda keista trejeto santykių komedija. Billy Bobas Torntonas.. negražus, nesuprantu ką Jolie buvo jame pamačius. Gal ji toliaregė, gyveno stačiai sulipę abu, negalėjo įsižiūrėt geriau vargšelė. Bet grįžtam prie esmės. Hipochondriko vaidmuo atskleidė dar nematytą jo pusę, veikėjas kartu ir erzina, mąstai sau pats, moterie, rinkis Willis'ą, kas per klausimas, iš kitos pusės toks jautrus ir juokingas. Cate Blanchett, išsiblaškiusi, svajinga raudonplaukė, pelnė mano simpatijas iš karto. Apleista vyro, nusivylus, skęstanti romantikos liūne ir negalinti išsirinkti, metasi į pačią keisčiausią gyvenimo avantiūrą. Tai visiškai neįtikinama istorija, iškart sakau. Bet aiškiai junti talentingą Barry Levinsono ranką. Niekam kitam nebūtų pavykę sukurti tokios mielos pasakos apie du plėšikus ir gražiąją mergelę.

Charlie Bartlett (2007)

Vienas paskutinių apie paauglius, mokyklą, reikia man sutramdyti  šitą savo silpnybę :)) Artima tai, kad kalba sukasi apie vaistus, ir ne bet kokius, o raminamuosius.. Vienišas vaikinukas, vardu Charlie, beprotiškai nori įgyti draugų, pabėgti nuo vienatvės. Jį nuolat persekioja tas pats sapnas- daugiatūkstantinė minia mindžikuoja prie scenos, nerimsta, ir pasirodo jis- Charlie Bartlett. Žmonės ekstazėj, sukelia furorą, o jis linksi ir dėkoja, žodžiu, mėgaujasi šlove. Bet sapnas lieka sapnu, o gyvenime svajotojas pakeičia dar vieną mokyklą. Čia jis randa būdą visiems patikti; bet jis rizikingas, lyg tiksinti bomba. Vaidina ta pati mergička kaip ir Nick & Norah's Infinite Playlist, nei graži, nei bjauri, tokia per vidurį, kaip gyvenime ir pasitaiko, ne tokia tuštutė-barškutė kaip H.Duff. O ypač įsimenantis Robert Downey Jr., nervingo mokyklos direktoriaus asmenyje. Scena prie baseino su pistoletu, viskio bonke ir nudrengtu chalatu rodo, kad ir švietimo sistemos darbuotojai turi ne mažesnių problemų nei jų mokiniai :))

Garden State (2004)

Viena akim per LRT žiūrėjau "The last kiss", ir sesė praeidama užklausė, ar čia ne "Garden State", nes aktorius tas pats. Neseniai prisiminiau šį filmą ir nutariau galų gale peržiūrėt, sudomino tie 7,9, wtf? Depresuotas vaikinas, vardu Andrew, grįžta namo į mamos laidotuves, po devynerių metų pertraukos. Turbūt patys suprantat, kad šeimos reikalai šūdini, nes kam tada toks ilgas atotrūkis? Vaikis nutaria baigti su zoloftu ir verčiau kęsti skausmą- gyventi, negu plūduriuot tirštam nesvarumo rūke. Taigi pamažu Andrew ima susigyventi su esama padėtim, tėvu, be to, susipažįsta su žavia mergina. Nežinau, kodėl jo įvertinimas toks aukštas, ta scena su vonios spintele pilna raminamųjų vaistų daugiau nei klišinė. Nors gal tiems, kurie gyvena tykų, niekuo neišsiskiriantį gyvenimą, turbūt patiks- parodoma, kad nieko nepasiekti gyvenime ne taip jau blogai. Duobkasys ir kiti veltėdžiai draugeliai tiesiog kelia pavydą- gyveni nieko neveikdamas ir vargo nematai. Kapstymasis iš depresijos natūraliom priemonėm.

Stand by Me (1986)

Keturi berniukai, išgirdę per radiją apie traukinio partrenktą bendraamžį, leidžiasi į kelionę, norėdami paspoksoti į negyvą kūną. Žinot, smalsumas, kurio mums, merginoms, nesuprast. Nuo šios akimirkos jie pasuks skirtingais gyvenimo keliais, tai paskutinė bendra jų draugystės akimirka. Atpažįstame dar visai jaunus ir neapsiplunksnavusius River Phoenix, Jerry o'Connel ir Correy Fieldman, tai pat paauglį Kiefer Sutherlandą, bjauraus vyresniojo brolio vaidmenyje. Istorijos apie vaikus mane nuteikia skeptiškai, dažnai jos persmelktos šlykščiu sentimentalumu ir saldumu, bet tik ne čia. Parodoma, koks vaikas jautrus ir gležnas, priklausomas nuo išorės aplinkybių - mokyklos, šeimos, aplinkos, kurioje gyvena. Gan keista, kad tai filmas pagal Stephen King romano motyvais, turint omeny, kokia kūryba šis rašytojas užsiima. Jokios fantastikos, baisybių, košmarų. Paprasta, kiek liūdna istorija vaiko akimis, nors patikėkit, knygos pabaiga žymiai liūdnesnė.

Paris, Texas (1984)

Tooks ilgas, tooks ištęstas, bet vertas dėmesio. Viena priežasčių pažiūrėti man asmeniškai- neaprėpiamų Teksaso platybių peizažai, jaučiu jiems keistą simpatiją :) Be to, tai filmas per automobilio langą, kitaip tariant, kelyje. Po Teksaso dykynę klajoja žmogus, jis apsileidęs, išvargęs, nebylus; veržiasi į jam vienam težinomą tikslą. Kai nualpsta bare, gydytojas paskambina jo broliui. Taip pamažu sužinom, kad giminės nesimatė 4 metus, vyresnėliui paslaptingai dingus ir palikus keturmetį sūnų broliui. Kas nutiko? Nuo ko jis bėga? Kodėl paliko savo vaiką? Iš lėto, labai iš lėto siūlas vyniojasi, ir pamažu paiškėja skaudi istorija, pakeitusi trijų žmonių likimus- vyro, žmonos, sūnaus. Harry Dean Stanton jau čia senas, todėl man kiek neįtikinamai atrodė poroje su Nastasja Kinski, kuri čia jauna ir graži. Bet neneigsiu, jų pokalbis filmo pabaigoje, vienas gražiausių meilės istorijų momentų, nekreipiant dėmėsio į estetiką. Tiesiog į vaidybą, gylį. Meilė yra sunki našta.

Breaking Away (1979)

Pagiriamasis žodis Denisui Quaid'ui- iš esmės laikiau jį nieko nevertu aktorium, ir nuomonės nepakeičiau, bet "Breaking Away" jis vienintelį kartą per savo karjerą pasirodė šauniai. Jo herojus, kupinas pykčio ir nepasitenkinimo savo socialine padėtimi, mane sužavėjo. O filmas labai paprastas, iš pradžių nustebau, iš kur net 4 Oskaro nominacijos. Keturi draugai stumia dienas mažam miestelyje, Blumingtone. Vienas iš jų talentingas dviratininkas, apsėstas Italijos, visi kiti tiesiog muša dinderį, be jokių ambicijų ateičiai, sutartinai vengia susirasti darbą, paprasčiausiai sėdi tėvam ant sprando. Miestelis mažytis, dulkinas, prakaituotas ir beviltiškas. Nubrėžta aiški atskirtis tarp būsimųjų koledžo studentų ir benzino kolonėlės darbuotojų. Tai nėra dar vienas pezalas apie paauglius, priešingai, nuvalkiota tema apie ateities kūrimą pateikiama originaliai. Dar kartą tenka liūdnai apgailestauti, kad iš Danielio Sterno nieko neišėjo, o turėjo tiek jėgos! Jo veikėjas- protingas tinginys Cyril, lyg ketvertuko smegenys, sveikas protas, negavęs progos pateisinti tėvų vilčių ir tyliai vegetuojantis.

Twelve Monkeys (1995)

Tikra gėda, kad pamačiau tik dabar. Ledinis sci-fi, turint omeny kaip mažai vertų dėmesio jų sukuria. Briuce Willis reabilitavosi mano akyse po komedijos Bandits, bet po Twelve Monkeys jis visiškai išteisintas. Taip sakau todėl, kad visi veiksmo filmų supermenai- Stallone, Shwarcenneger, Van Damme man visada atrodė tokie.. sukrėstom smegenim, kur tik spardosi, mušasi, ir laido nejuokingus bajerius, fui. O Bruce išmėgino save daugelyje žanrų, jis nėra lėkšta veiksmo filmų žvaigždė, yra įvairiapusis. Taigi. Netolima ateitis, žmonės beveik išnyko po žiaurios epidemijos, likusi saujelė galvoja kaip išgyventi. Jie atrenka vieną iš individų ir pasiunčia jį į praeitį- kad sužinotų, kas sukėlė epidemiją ir kaip užkirsti jai kelią. Veikėjas atsiduria 1990-uosiuose, kur jo geri norai suprantami vienareikšmiškai- psichinis. Ir uždaro į durnyną. Čia vyras sutinka psichiatrę, kuri nori jam padėti, ir užverda tokia košė, kad spėk gaudytis. Dabartis- praeitis- ateitis, vos spėji susigaudyt, prarandi laiko nuovoką ir beveik pasimeti, todėl vis stabdžiau filmą kad nepamesčiau siūlo galo. Bet man patinka sci-fi, kur reikia mąstyt, o ne išsidrėbus prieš ekraną stebėt judančius paveiksliukus. Užtat pabaiga tikras Gordijaus mazgas.. Sudaromas įspūdis, kad ta pati istorija kartojasi be galo, be jokių pakitimų, ir viskas todėl, kad Jaunasis Aš iš praeities pamato Save-Suaugusį iš dabarties (2030m.). Mindfuck!

El Orphanato (2007)

O štai didelė išimtis- pirmasis siaubo filmas mano blog'e, jų čia kol kas nedaug. Užuot įsigąsdinus imu juoktis, lyg žiūrėčiau komediją. O šlykštasiaubių nepripažįstu, baisu ir šlyštu ne tas pats. Pastebėjau, kad be Cubrik'o Shining amerikiečiai neturi ką pasiūlyti, taigi į siaubo areną žengia europičiai; šįkart- ispanai. Gimtadienio metu prapuola berniukas. Motina iš proto kraustosi, sukelia ant kojų policiją, paieškos tarnybas, bet viskas veltui. Iškyla flasback'ai- moteris augo vaikų namuose, tačiau jai pasisekė ir surado mylinčią šeimą. Draugams nepasisekė. Netrukus moteriai ima vaidentis berniukas su maišu ant galvos, girdisi žingsniai, naktį tikrai siaubo įvaro. Įtampa jau 220V, jaučias piestu stovinčius plaukus ir bac- pabaiga, viena liūdniausių iš mano matytų. Dėl nežinomos priežasties, užuot baigę, režisieriai pridėjo paskutines ne tokias depresyvias minutes, nuo kurių saldumo darosi koktu- kurių galų??

My Sister's Keeper (2009)

Filmo sėkmę nulėmė du dalykai- Jodie Picoult romano originalumas ir Abigail Breslin. Visa kita labai jau vidutiniška. Kas nežino apie ką- yra tokia nelaiminga šeima, turinti nesveiką dukrą, nuo mažens ji serga leukemija. Gyvenimas lyg amerikietiški kalneliai- ūmus pablogėjimas- ligoninė-remisija ir taip rodos be pabaigos. Norėdami pasiekti kuo geresnių kaulų čiulpų transplantacijos rezultatų, vyrelis su žmonele pasigimdo dar vieną mergaitę- potencialų donorystės banką. Taip užauginta, ji nesiskundžia ir nesipiktina, iki ateina lemiama akimirka- sesei reikia inksto. Tada mažoji susimąsto ir nutaria pasipriešinti. Sklido gandai, kad Cameron Dias už fanatišką motinos užsispyrimą ir pasiaukojimą žadėjo Oskarą, bet aišku negavo; tikrai taip įspūdingai ji nepasirodė. Išvis aktorė čia netinka. Dias puikiai žiūrisi kvailose komedijose, todėl čia atrodė kaip silkės galva ant torto. Abigail susitvarkė puikiai- vaikai dar neišmokę apsimetinėt ir dūrą stumti, matosi, stengiasi labai, gražu. Gal būtų geriau, jei pabaiga nebūtų pakeista 180 laipsnių, filmui išeitų tik į naudą, bet tada jums nosinių neužtektų.

Sweeney Todd: The Demon Barber of Fleet Street (2007)

Ir vėl Burtonas, ir vėl Johny Depp'as viename geriausių pasirodymų. Aktorius dirba iš širdies, nechaltūrina, ir klausykitės, šiame pyragaičiais kvepiančiam miuzikle uždainuoja. Super! Bendžaminas Barberis negali įsivaizduoti didesnės laimės- jis vedė gražuolę Liusi ir juodu susilaukė mažylės Johanos. Bet idilė trunka neilgai. Pavydusis teisėjas Turpinas apkaltina Bendžį nusikaltimu, kurio šis nepadarė, ir ištremia iš šalies. Pasinaudojęs proga, suvilioja Liusi. Po 15 metų tremties grįžęs Barberis visai kitas žmogus- kupinas pagiežos ir keršto troškimo tiems, kas sugriovė jam gyvenimą. Su ponia Lovett jis sudaro verslo sutartį ir atidaro kirpyklą, kurios kėdėje ima galabyti jam nusikaltusius žmones. Pakvaišusi porelė sugalvoja originalų būdą atsikratyti kūnais. Mėgstat pyragėlius su mėsa? :)...Kostiumų grožis neišpasakytas, turėjo ką kopijuoti mūsų Juozukas :D, atmosfera, scenografija nepaliks abejingų. Kiek keistai žiūrėjosi Sasha Baronas Cohenas, suvaidinęs kitą kirpėją, nerimaujantį dėl konkurencijos, bet skrynioje gulėjo nepriekaištingai. Pastatyta pagal garsų Brodvėjaus miuziklą, todėl nepraleiskit progos pasikultūrinti :)

The Wrestler (2008)

Atpažįstat šį vyruką? Ne? O prisimenat aistringąjį "9 1/2 weeks"? Taip, tai jis. Sunku patikėti, bet tikrai taip. Prieš jus- Mickey Rourke, devintojo  dešimtmečio sekso simbolis ir moterų numylėtinis. Kažin ar rasi kitą aktorių, kuris būtų taip susidirbęs karjerą, nors turėjo viską. Bet šlovė, pinigai ir dėmesys susuka galvą. Pats Mickey yra pripažinęs, kad neturėjo vaikystės, visą gyvenimą sunkiai dirbo, ir, išmušus šlovės valandai, supanikavo. Alkoholis, boksas, plastinės operacijos ir štai rezultatas. Kartais atrodo, kad jis per mėsmalę perėjo. Tiek dėmesio skiriu pačiam aktoriui, nes istorija, kurią pamatysite, yra beveik autobiografinė. Mickey vaidina pats save. Buvęs profesionalus imtyninkas, mėgina grįžti į profesionalų sportą ir susitaikyti su seniai palikta dukra. Reikalai lyg ir klojasi neblogai, ypač skambant Bruce Springsteen ir Guns n' Roses dainoms, bet kalčių per kelias dienias neatpirksi. Kamera visaip kratoma, sukama įvairiais rakursais, susidaro įspūdis, kad filmuota mėgėjo, bet taip labai priartėjama prie realaus gyvenimo vaizdavimo. Raumeningi vyrukai iš sporto salės išvis atrodo lyg nufilmuoti savoj terpėj, be jokių dublių. The Wrestler- tai pavėluotas Rourke grįžimas.

No Country for Old Men (2007)

Nuėjau į filmą nežinodama nieko- nei kas režisierius, nei kas vaidina, tiesiog vedama nuojautos- reginys pateisins lūkesčius.. Ilgą laiką tai buvo geriausias mano matytas filmas. Medžiotojas (Josh Brolin) randa paliktą pikapą. Aplink tyso lavonai. Smalsumo vedamas jis atidžiau apžiūri įvykio vieną ir o brolyti- randa nemažą kiekį heroino ir maždaug 2 milijonus JAV dolerių. Tada padaro esminę klaidą. Nutaręs, kad niekas nematė, reiškia niekas nežino, paima šlamančiuosius. Bet pinigai nemėgsta vienatvės, jie visada turi šeimininką. Netikėtai šį laimės kūdikį ima persekioti žiaurus tipas, Šiguras. Pinigai priklauso jam, ir patikėkit, nusiteikęs juos susigrąžinti. Prasideda žiaurios gaudynės. Net pagailsta to vargšo medžiotojo, galvoji, o ką jo situacijoj darytum tu? Šiguras lipa ant kulnų, viskas tik laiko klausimas. Ši kriminalinė juosta išgarsino ispanų aktorių Chavier Bardem ir atnešė jam Oskarą. Laikiau špygas už jį, tikrai nusipelnė prizo. Visiškai nėra garso takelio, režisieriai specialiai taip padarė, norėdami sukurti niūrią ir šiurpią atmosferą. Šalia yra kita, su istorija nesusijusi siužetinė linija- senas šerifas pasakoja apie sunkią įstatymo sergėtojų dalią. Laikai vis žiauresni, niekur negali jaustis saugus- kulką gali gauti prie savo namų. Nusikaltėliai nešiojasi dideles asmenines skolas.. Kai kam čia pasirodė "be ryšio", atseit kaip čia rišasi su pagrindine istorija. Akivaizdu, kad žiūrovas buvo iš tų bukųjų veiksmo ištroškusių paauglių, juk čia paprasta kaip du kart du. Be Tom Lee Jones siužetinės linijos turėtume paveikslą be rėmų.

Alice in Wonderland (2010)

Prisipažinsiu, Luiso Kerolio Alisa stebuklų šalyje nesugebėjau perskaityti, kažkokia šiza man ten pasirodė. Bet esu didelė Timo Burtono talento gerbėja, o Johny Deppas irgi nemaišo :) Visi žino, apie ką sukasi ši narkomano istorija. Mergaitė, vardu Alisa papuola į keistą šalį, kurią po padu laiko žiaurioji Širdžių karalienė (Helen Bonham Carter, ilgametė Burtono draugė). Paklydėlė čia sutinka daug keistų personų,- amžinai skubantį Triušį, paslaptingąjį Čečyro katiną ir žinoma, išprotėjusį Skrybėlių. Va čia tai Depp'ai, tau pavyko- sukūrei dar vieną ikoninį personažą, kuriuos persirenginės vaikai per Helloween'ą. Ryžas, žaliaakis ir draugiškai nupušęs Skrybėlius bene didžiausia dovana akiai visam filme. Nes pati Alisa (parinkta nežinoma aktorė Mia Wasikowska) man įspūdžio nepaliko, vaidyba kažkokia medinė, o ir pačios Anne Hathaway aš nepernešu. Išsižiojus vėpla, nieko daugiau. Užtat Helena įkūnijo nuostabią karalienę, su garsiąja fraze Nukirskit jam galvą! ir silpnybe dideliems daiktams. Geri aktoriai yra geri, visi tą žino.

My Left Foot (1989)

Gana dažnai mes verkšlenam ir skundžiamės, kaip man blogai, pinigų nėr, darbas šlykštus, kaimynai gyvent neduoda, sutuoktinis vėžį varo, pilvą skauda, maistas toks brangus, oi oi oi... Visa tai skamba taip kvailai ir apgailėtinai, pažiūrėjus ši filmą. Tai istorija apie Christy Browną, kuris gali pajudinti tik kairę pėdą, likęs kūnas paralyžuotas, kalba neaiški, bet ar jis sielvartauja? Turi mamą, mylinčią labiau už viską pasaulyje, netgi draugų. Šiurpas laksto žiūrint į jo judesius, kaip vaikinas rašo su pėda, pamažu ir pats pasijunti sustingęs ir nelankstus. Bet Christy nepasiduoda likimo jam uždėtam skausmui. Danielis Day Lewis pavergs jus; titaniška žmogaus pastanga nepasiduoti kūno sąstingiui, kova dėl laimės ir meilės užgaus jautriausias stygas.

(500) Days of Summer (2009)

Šviežutėlis, vos vakar peržiūrėtas filmas. Šis buvo atspirties taškas, o Inception galutinai grąžino Joseph Gordon Levitt į viršūnes. Vaikis iš 3rd Rock from the Sun užaugo ir tapo šauniu aktoriumi.
Visi žinom tą jausmą, kai įsimyli: pradedi kvailai elgtis, desperatiškai mėgini atkreipti dėmesį ir viliesi, kad į tavo jausmus bus atsakyta. Cha. O jis.. Tiesiog nenori įsipareigoti, paprasčiausiai gerai praleistas laikas- daugiausia, ko gali iš jo tikėtis. Gyvuliai tie vyrai, sakysi ne? Bet čia- mergina.  Tomas įsižiūri naują darbuotoją, vardu Summer. Tiesiog pamato ją ir suvokia- be jos gyvenimas niekam tikęs. Visokiais būdais mėgina ją pakabinti, o ji tik atsainiai draugiška. "Man patinka būti vienai, užmezgus santykius prasideda netvarka",- sako Summer. Padėti bando du draugeliai, kurių patirtis su moterimis apsiriboja 7 klase, ir neįtikėtinai išmintinga jaunoji sesutė. Filme nuolat sukasi skaitliukas- žiūrovas nuolat mėtomas- čia matome pabaigą, sugniuždytą Tomą, čia pažinties pradžią. Taip papasakojama visa vienpusės meilės istorija, pagardinta kokybišku humoru, ypač man patiko bajeris apie Sid and Nancy :)) Filmas blaiviai žiūri į psichozę, meile vadinamą. Ir lyg šaltas dušas ant galvos visas princų ant balto žirgo, gyvenimo meilės ir kitokias romantiškas klejones išblaivo. Širdys sudūžta, bet niekas dėl to nemiršta :)