Viena akim per LRT žiūrėjau "The last kiss", ir sesė praeidama užklausė, ar čia ne "Garden State", nes aktorius tas pats. Neseniai prisiminiau šį filmą ir nutariau galų gale peržiūrėt, sudomino tie 7,9, wtf?
Depresuotas vaikinas, vardu Andrew, grįžta namo į mamos laidotuves, po devynerių metų pertraukos. Turbūt patys suprantat, kad šeimos reikalai šūdini, nes kam tada toks ilgas atotrūkis? Vaikis nutaria baigti su zoloftu ir verčiau kęsti skausmą- gyventi, negu plūduriuot tirštam nesvarumo rūke. Taigi pamažu Andrew ima susigyventi su esama padėtim, tėvu, be to, susipažįsta su žavia mergina. Nežinau, kodėl jo įvertinimas toks aukštas, ta scena su vonios spintele pilna raminamųjų vaistų daugiau nei klišinė. Nors gal tiems, kurie gyvena tykų, niekuo neišsiskiriantį gyvenimą, turbūt patiks- parodoma, kad nieko nepasiekti gyvenime ne taip jau blogai. Duobkasys ir kiti veltėdžiai draugeliai tiesiog kelia pavydą- gyveni nieko neveikdamas ir vargo nematai. Kapstymasis iš depresijos natūraliom priemonėm.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą