2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

Henry: Portrait of a serial killer (1986)


Prieš 3-4metus, tiksliai nepamenu, apturėjau pačius šūdiniausius Naujuosius metus- nekenčiu šitos šventės, o dar priedo sėdėjau namie. Taigi kokią 01.00 nakties sėdau žiūrėti, iš pažiūros niekuo neišiskiriančio trilerio, o gavau tikrai šlykštų smūgį. Buvo paskutinis štrichas mano melancholiškai nuotaikai. Niekada nežiūrėčiau antrą kartą, bet jis vertas, kad būtų paminėtas
blog'e. Paprastai kino pramonė mums parodo itin patrauklų žudiką- mįslės, gudrios užuominos, pats nusikaltėlis būna rafinuotas, gudrus. Prijaučiu tokiems, visada nusivildavau, kai galiausiai juos parišdavoBet čia... Nufilmuotas per 28 dienas, mažabiudžetis siaubą varantis trileris, po kurio ilgai jausitės nesmgiai. Nepalikta jokios vietos simpatijoms, kaip peiliu nurėžta. Psichopatas iš žemiausio socialinio sluoksnio Henry Lee Lucas, tikra asmenybė, apie jį ši kraupi istorija. Žudoma vien iš pasitenkinimo, beatodairiškai, žiauriai. Noras žudyti kaip vampyro kraujo alkis. Užėjo noras, ir nusukau prostitutei sprandą. Portretas papildomas kitu atstumiančiu personažu- draugeliu Očiu, kuris kelia vien pasišlykštėjimą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą