Filmo sėkmę nulėmė du dalykai- Jodie Picoult romano originalumas ir Abigail Breslin. Visa kita labai jau vidutiniška.
Kas nežino apie ką- yra tokia nelaiminga šeima, turinti nesveiką dukrą, nuo mažens ji serga leukemija. Gyvenimas lyg amerikietiški kalneliai- ūmus pablogėjimas- ligoninė-remisija ir taip rodos be pabaigos. Norėdami pasiekti kuo geresnių kaulų čiulpų transplantacijos rezultatų, vyrelis su žmonele pasigimdo dar vieną mergaitę- potencialų donorystės banką. Taip užauginta, ji nesiskundžia ir nesipiktina, iki ateina lemiama akimirka- sesei reikia inksto. Tada mažoji susimąsto ir nutaria pasipriešinti. Sklido gandai, kad Cameron Dias už fanatišką motinos užsispyrimą ir pasiaukojimą žadėjo Oskarą, bet aišku negavo; tikrai taip įspūdingai ji nepasirodė. Išvis aktorė čia netinka. Dias puikiai žiūrisi kvailose komedijose, todėl čia atrodė kaip silkės galva ant torto. Abigail susitvarkė puikiai- vaikai dar neišmokę apsimetinėt ir dūrą stumti, matosi, stengiasi labai, gražu. Gal būtų geriau, jei pabaiga nebūtų pakeista 180 laipsnių, filmui išeitų tik į naudą, bet tada jums nosinių neužtektų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą