Niekaip nepavyko man jo rasti, kol netikėtai parodė per TV3. Valios pastangų dėka atsikėliau 10 ryto (kokia auka!) ir pamačiau Pelenės istoriją iš kitos pusės. Nebuvo Pelenė tokia vargšė, kaip mėgstama vaizduoti- nusidirbusi geraširdė, pamotės prispausta ir jos podukrų engiama nabagė. Pasipūtusi, nemandagI- kažkas naujo, tiesa? Per visą filmą labiau simpatizuoji jos įseserei, meniškos sielos merginai, kuri labai išgyvena dėl išvaizdos ir slapta myli dailininko padėjėją. Atvirai pasakius, ji man net gražesnė už Pelenę, todėl filmo pabaigoje pajunti smagią piktdžiugą, kad Iris gauna žymiai šaunesnį vyruką, tuo tarpu išdidėlė panelė... Su tokiu man iki artimiausios parduotuvės nueit būtų gėda. Ir pamotė- kaip netarsi žodžio apie pasakos ašį, pagrindinį variklį. Stockard Channing man patinka nuo
Grease laikų, čia ji suvaidino pačią geriausią pamotę- filmo pabaigoje, kur ji
nulūžta prigėrus romo, plyšau juokais- labai natūrali pasirodė. Nauja nuvalkiotos istorijos versija, puikiai tinka vakarui su puodeliu arbatos ir saldainiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą