2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

Paris, Texas (1984)

Tooks ilgas, tooks ištęstas, bet vertas dėmesio. Viena priežasčių pažiūrėti man asmeniškai- neaprėpiamų Teksaso platybių peizažai, jaučiu jiems keistą simpatiją :) Be to, tai filmas per automobilio langą, kitaip tariant, kelyje. Po Teksaso dykynę klajoja žmogus, jis apsileidęs, išvargęs, nebylus; veržiasi į jam vienam težinomą tikslą. Kai nualpsta bare, gydytojas paskambina jo broliui. Taip pamažu sužinom, kad giminės nesimatė 4 metus, vyresnėliui paslaptingai dingus ir palikus keturmetį sūnų broliui. Kas nutiko? Nuo ko jis bėga? Kodėl paliko savo vaiką? Iš lėto, labai iš lėto siūlas vyniojasi, ir pamažu paiškėja skaudi istorija, pakeitusi trijų žmonių likimus- vyro, žmonos, sūnaus. Harry Dean Stanton jau čia senas, todėl man kiek neįtikinamai atrodė poroje su Nastasja Kinski, kuri čia jauna ir graži. Bet neneigsiu, jų pokalbis filmo pabaigoje, vienas gražiausių meilės istorijų momentų, nekreipiant dėmėsio į estetiką. Tiesiog į vaidybą, gylį. Meilė yra sunki našta.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą