Kaip puiku, kad galima pamatyti filmų atviroje erdvėje ir už dyką "Lokys, liūtas šakelė" pirmadieniais organizuoja peržiūras Lukiškių kalėjime, nutariau išmėginti, kokia garso ir vaizdo kokybė. Puiki! Buvau nustebinta aukšto lygio, net pradėjęs lašnoti lietus neišbaidė. Mokslininkai išrado gėlytę, kuri skatina laimės jausmą; atradimas, iš esmės pagerinsiantis gyvenimo kokybę, sudie, antidepresantai! Visgi pradeda kilti abejonių dėl augalo saugumo- jo poveikyje nepastebimai, bet nenuneigiamai ima keistis asmenybė. Pasikeitimai ne radikalūs- nėra be galvos siautėjančių zombių ar degeneruojančios išvaizdos, tik erzinanti ramybė ir mmm, emocijų supresavimas? Pvz, kai žmogus šypsosi, bet tai neturi nieko bendra su jo vidine savijauta. Augalas taip elgiasi, norėdamas išlikti- infekuotasis padeda apkrėsti kitus žmones, tokiu būdu flora klesti, naujosios asmenybės- tai augalai. Jauna mokslininkė ir motina, auginanti paauglį sūnų, išsigandusi, kad jis, prisiuostęs žiedadulkių, vis labiau tolsta. Tas subtilus mementas- paauglystė, kada tėvų ir vaikų santykiai atsiduria minų lauke. Sunku pasakyti, kur racionali baimė, kad mylimą vaiką
perkeitė paslaptingos biologinės medžiagos, o kur vienišos motinos noras
pagaliau pagyventi sau, negraužiamai kaltės, kad per mažai laiko praleidžia su sūnumi. Plonytė riba buvo sunkiai įžiūrima, todėl nutikus,
kam buvo lemta nutikti, nedarai tragedijos. Man net pasirodė, kad viskas įsikalbėta- darboholikai mokslininkai, natūralu, prigeso kaip žmonės, kaip jau sakiau, riba žiauriai plona, galima ginčytis iki ryto, kaip ir kas čia vyksta. Ryškios filmo spalvos sprogdina akis- raudona, žalia, oranžinė- mirgėte mirga, man priminė spalvingus augalų žiedus- išskirtinė vizualinė patirtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą