Ari Aster užsitikrino originalaus, novatoriško siaubo kūrėjo reputaciją, jo Hereditary ir "Midsommar" arba mėgsti, arba nekenti, bet abejingu nelieki. Todėl sužinojus, kad laukia naujas filmas 2023-iaisiais, be galo apsidžiaugiau. Tiesa, išgąsdino trukmė- 3 valandos, todėl pagalvojau, na, bus gerai per kompą pažiūrėti, nebūtina salėje. Sustabdai, nueini arbatos pasidaryti, su kate pažaidi, žinutę kam parašai,- atsipūtęs per dieną ir įveiki gąsdinančią distaciją. O išėjo taip, kad laimėjom bilietą protmušyje,- vadinasi, kino salė kviečia ir nebeišsisuksi. Bo yra sutrikęs, psichologinių problemų kamuojamas, švelnių manierų vyriškis. Jis lankosi pas terapeutą, gauna vaistų- na, jo portretas kaip ir aiškus. Staiga vyras sužino, kad jo motina mirė tragiškomis aplinkybėmis, taip prasideda nurauta, kreizova, psichodelinė kelionė į jos laidotuves. Norisi vadinti Bo hipochondriku, bet aplink vykstantis chaosas lyg ir išteisina vyrą. Čia visko tiek daug,- košmariška kaimynystė, daužti velionio karo veterano tėvai, šizoidinis hipių teatras miške, mokyklos aktų salę primenančios dekoracijos, ir apsčiai Edipo komplekso.. Teisybė, kažkieno santykiai su motina sukėlė dauug klausimų, nes kas įkvėpė tiek paranojos? :D Nenuobodžiavau per 3 valandas, nebuvo kada, kas mane pritrenkė, kad praleidau faktą- čia komedija! Nors Joaquin Phoenix herojus atrodo vargšė, traumuota, pasigailėtina būtybė ir man buvo nepatogu juoktis- ant tiek smegenis susuko Asteras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą