Kada nežinau, ką žiūrėti, jungiu Almodovarą- jo isteriški, nenuspėjami veikėjai ir buities keliamas siaubas būna įvilkti į patrauklų, stilingą drabužį. Čia, pavyzdžiui, hiperbolizuota, prunkšti verčianti namų šeimininkės kasdienybė. Jos didelė šeima- du paaugliai, vyras ir anyta- gyvena susigrūdę mažame bute, pastoviai sėdami netvarką ir vedantys stropiąją Gloriją (mano pamėgta Carmen Maura) iš proto. Norėdama kaip nors išsilaikyti ant kojų, moteris be saiko ryja "NO-DOSE" tabletes- kofeinas. Sakyčiau, labai nekalta atspirtis, turint omeny šeimos narius, kuriuos turi pakęsti. Sutuoktinis- taksistas ir rašto padirbinėtojas, primeta, kad daug dirba, bet nebent liežuviu. Nuolat matome jį besitrinantį namuose ir gainiojantį žmoną dėl vakarienės ar marškinių lyginimo. Jis svaigsta dėl vokiečių dainininkės, kuriai kadaise dirbo Vokietijoje. Dedasi šeimos maitintoju, bet pinigų nelabai parneša, Glorija turi eiti valyti žmonių butus. Vyresnis sūnus, 14metis, platina žolę, jaunesnis- gėjus (!). Atvirai kalbama, kaip jis pamėgęs lankytis moksladraugio namuose, kad pasėdėtų jo tėvui ant kelių, kąąąąą??? Paskui epizodas su dantistu, žiūri suraukęs antakius, gaudai tuos groteskus kaip varlė uodus, priimi kaip avangardą ir tiek. Anyta mielai užpisanti močiutėlė, priklausoma nuo keksiukų ir mineralinio, atviros neapykantos marčiai nerodo, bet įtampos giją gali užčiuopti. Glorijos draugės- geros širdies prostitutė Kristal, susibičiliavusi su vyresniuoju sūnumi (!) ir kaimynė, auginanti telekinezės galią turinčią dukterį, kurios nekenčia visa širdimi. Visas filmas- veikėjai veikėjai veikėjai- jų beprotybė ir ekstremumai; juokinga ir be galo keista. Kunkuliuoja rimtos problemos, kurias visi mato, bet abejingai ignoruoja , o tau belieka juoktis (?).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą