Labai sunkiai peržiūrėjau. Religinė tematika yra kažkas priverstino, nes man asocijuojasi su ėjimu į bažnyčią vaikystėje. Žvėriškai nuobodu, o dar stovėk valandą, nes apsukrios babcės jau sėkmingai užėmusios sėdimas vietas. Bet seniai norėjau pažiūrėti dėl Willem Defoe Kristaus vaidmenyje- koks avangardinis pasirinkimas; po "Silence" supratau, kad jei dabar nepažiūriu, vadinasi niekada, todėl pirmyn! Vėl dvi valandos keturiasdešimt minučių, vargeli, reiškia dvi dienos
namų darbų, be perstojo žvilgčiojant į laikrodį- nagi kada bus galima bėgti į kiemą žaisti, mama? Namų darbus paruošus, vaike. O jeigu kalbant rimtai, mane vėl pribloškė Scorceses talentas (nepamirštant Paul Schrader sudėlioto scenarijaus, remiantis to paties pvadinimo Nikos Kazantzakis knyga) Scenos didingos, muzika dirgina nervus, kursto įtampą, keliaujant liūdno finalo link, o kai įvyksta nukryžiavimas ir vis tiek lieka 40min? Įdedama pasipiktinimą sukėlusi, galimo Kristaus šeimynio gyvenimo atkarpėlė, vyro, tėvo padėtyje, jei akys nesumelavo, pasismaginant ne vien su žmona, bet ir jos seserimi. Defoe pasirodė fenomenaliai, jo nemirksintis, nuolat abejojantis, pasimetęs Mesijas- dar vienas nuostabių pasirodymų kine, o bet tačiau nepelnęs "Oskaro", kas per šventvagystė :D Beje, kalbant apie įdomius aktorių pasirinkimus, žagtelėjau pamačius Poncijų Pilotą- David Bowie rankose!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą