Prisižiūrėjus senų šūdniekių, apima kaltės jausmas, kad švaistau laiką ir regą, nori nenori, tenka grįžti į vėžes. Niekada nemačiau "Volstryto vilko", nes nemėgstu Leonardo di Caprio, bet supratau, kad niekas nepasikeis- jis man visada nepatiks. O Martin Scorcese, sakyčiau, nusipelnęs režisierius, su kuriuo reikia skaitytis, ir dėlei jo ilgamečio, įsimintino, kokybiško filmų kūrimo indėlio, užmerkti akis prieš asmeniškai nepriimtino aktoriaus pasirinkimą. Tai ar patiko? Esu konservatorė, senieji jo filmai man daug labiau prie širdies, bet negaliu sakyti, kad tos 3 valandos praėjo agonijoje. Žvėriškas apetitas pinigams, machinacijos, charizma- Jordanas Belfortas padarys viską, kad iškiltų į viršūnes. Ekonominis klausimas man liko mįslė, kaip ten įmanoma uždirbti pasakiškas sumas, per regis, neįtikėtinai trumpą laiką, bet tai nesvarbu. Scenos ištisos prieskoninogs bakchanalijos, kai rodomi firmos vakarėliai su prostitutėmis, šniaukščiant narkotikus ir gyvenant, lyg nebūtų rytojau, išsigalvojant beprotiškų pramogų. Pavyzdžiui, neūžaugų mėtymas į taikinį arba kolegės nuskutimas plikai už pinigus, abipusiu sutarimu (?) Būtent jos užkabina nepernelyg išprususį žiūrovą ir manau, nulemia tokį aukštą reitingą. Deja, rytojus visada ateina, ir veikėjui ant kulnų lipa FTB. Taigi matome paprasto, bet ambicingo vyruko pakilimą ir nuosmukį. Antraplaniai Margot Robbie ir Jonah Hill man kompensavo atkarųjį di Caprio, ir galiu uždėti sau pliusą, kad peržiūrėjau pasiutusio maklerio viražus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą