Pasirodo, įmanoma peržiūrėti beveik 3val filmą namuose vienu ypu, jeigu tai vesternas :D Nė minties nebuvo skaldyti dalimis, pasilikti kitai dienai- įtraukė nuo pat pradžių, stačiai įsiurbė mane į laukinius vakarus, nebejaučiau nė kėdės po užpakaliu. Štai kokia stipri kinematografija ir muzika, suręsta paties Ennio Morricone. Daug galvojau apie jį- kas tai buvo per žmogus, gebėjęs kurti tiesiog stebuklingą, nostalgiją keliančią muziką? Pirmieji kadrai- trys banditai lūkuriuoja stotyje; įžūlus seniokas dar bando priversti juos nusipirkti bilietus. Senelyzai, nejaugi nebijai mirties, jau alsuojančios tau į veidą? Scena, kur vienas jų bando nusipūsti įkyrią musę, prilipusią prie lūpų, o paskui įkalina ją šautuvo vamzdyje, klausydamas lyg muzikos,- koks kūrybiškumas! Istorija- našlė, paveldėjusi stotį, per kurią bus tiesiamas geležinkelis, atsiduria godaus šmikio taikinyje, ir ant jos užsiundo negailestingą Frenko gaują. Vaizdelis, kaip ištaškoma ryžikų šeima- dėl ko ir tampa našle- šiurpokas, man labai patinka oranžiniai plaukai, o čia tiek nuostolio iškart! Abidakas, atvažiuoji iš Naujojo Orleano, tikėdamasi pagaliau pasidžiaugti garbiu sutuoktinės statusu, o čia keturi lavonai.. Visgi užversti našlę nebus paprasta, nes turime Cheyenne ir paslaptingą ūsorių grojantį armonika- Charles Bronson. Esu girdėjusi, kad aktorius kilęs iš Lietuvos, kaip gera buvo jį matyti kietoje rolėje, širdis salo iš pasididžiavimo! Sunku pasakyti pradžioje, kas čia sąlyginiai geriečiai; netgi našlė- buvusi prostitutė, viską padarysianti, kad išneštų sveiką kailį, o kaip kitaip? :) Kiekvienas turi savų užmačių, išskaičiavimų. Nuolat matome kadrus iš arti su primerktom akim, žaibiškai ištraukiamus ginklus, ausis linksmina kandūs dialogai. Keršto misija paliekama pabaigai, iki tol priešui džentelmeniškai padedama, kad tik jo nenukeptų netyčia! Negalėjau apsispręsti, kas man patiko labiau, Bronsonas ar Jason Robards, šmaikščiojo apsukruolio Cheyenne vaidmenyje,aišku viena- čia dar du rubuiliai pliusai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą