Ak, barbė.. Vaikystėje skaičiuodavau, kiek jų turėjau, nes rotacija negailestinga- naują gauni, su sena atsisveikini. Egzistavo kategorijos "tikra" ir "netikra" barbė. "Tikra"- tai kojos ne iš tuščiavidurės plastmasės, o gumos, besilankstančios per kelio sąnarį, plaukai kokybiškesni. Grynas prestižas, nes brangoka buvo :D Per rankas perėjo tuzinas plastmasinių baidyklių, kaip nekeista, mielesnių širdžiai už
tikrąją, nes jų veidukai būdavo įdomesni, charakteringi, jei taip galima pasakyti. Filme pamačius
keistą barbę, prisiminiau sesės
Laimą, kuri perėjo extreme make-over: flomasterio makiažą, nurėžtus plaukus, žaislas atrodė kaip pabėgęs iš psichūškės :D O šiaip ėjau nieko nesitikėdama, na gal truputį, visgi Greta Gerwig mano akyse jau užsitarnavus gerą vardą. Ir buvo fantastiška! Jau pirmieji kadrai vaišina gero skonio aperityvu, žadėdami nusisekusį pagrindinį patiekalą. Barbė šauni, bet tiesą sakant, likau pakerėta Keno- Ryan Gosling. Prisiminiau, kaip jį mėgau kadaise, tūpo blondino vaidmuo praplėtė jo aktorinį dosjė, kam čia jis atrodė per senas??? Norėčiau pamatyti kritikų six-pack'us, nagi pasirodom, lašininiai, pasirodom. Filme buvo ir feministinės dvasios, psichologinė moters padėties visuomenėje kontraversija tarsi padėjo galutinį tašką- juostos neįmanoma nemėgti, jei esi moteriškos lyties. Čia kaip varyt pačiai ant savęs, nei šis, nei tas. Smagu pamatyti ir Wilą Ferelą, kitą seną favoritą, vis dar ištikimas absurdiškam humorui. O pabaiga- užklupo iš netyčių; žvengdama pradėjau, žvengdama ir baigiau žiūrėti :D Nuostabus stresinės dienos prizas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą