Sužinojus, kad laukia dar DVI dalys, oda pašiurpo; geriausiu atveju pažiesiu per kompą, tempt šikną į salę prasmės nebematau- cituoju savo įspūdžius po pirmos dalies, pasirodžiusios pernai vasarą XD Kokia laimė, kad minusinėje temperatūroje šikną vis dėlto į salę nutempiau. Buvau gausiai apdovanota, davusi antrą šansą. Grįžus skubiai užsirašiau lapelyje svarbiausius akcentus, filmas buvo nepalyginamai stipresnis ir kokybiškesnis. Pradėkime. Jei pirmam užkliuvo džimių gauja, čia jie visiškai išteisinami Jack o'Connell dėka. Kas per charizma! Kodėl geriečiais ekrane niekada taip nesižavi? Psichopatas, kumštyje laikantis pasiutėlių gaują. Besivadinantys vienodais vardais, chebra sėja siaubą ir atnašauja viską stebinčiam Senajam Nikui. Naujas Hellovyno kostiumas- treningai ir peroksidiniai perukai- validuotas! Į šutvę patenka mažasis Spaikas, bet verksniuką saugo apvaizda, nesijaudinkit. Tiesa, vienu metu oda pašiurpo, nes iš kažkur žinau, ką reiškia nuvilti marškinius, ir pagalvojus, kad dabar lauks panašaus lygio scenos, nusipurčiau. Bet atlaikai ir važiuoji toliau, su goru nepersistengta, ačiū. Tuo tarpu jodo žmogus, daktaras Kelsonas toliau svaigina Alfą; šitas subplotas išgvildenamas plačiau ir nebekelia klausimų. Apokalipsė nenužudė jame mokslininko gyslelės ir noro eksperimentuoti, jis atranda šį tą netikėto. Kaip anksčiau zombiadose niekas nesugalvojo, rodos, akivaizdaus sprendimo būdo? Siužetas- grynas malonumas akiai, gražiai viską apjungia ir norisi pliaukštelt sau per kaktą- taip, juk logiška! Net scenaristus palyginau, tas pats- Alex Garland. Kodėl tada pirma dalis yra absurdiškas holivudinis tearjerkeris, negi viskas taip priklauso nuo režisieriaus ir aktorių? Nejaugi Danny Boyle'ui jau metas apsimauti moteriškas kelnaites- suskydo? Ir žinoma, absoliutus kinas- šokis Kaulų šventovėje. Pirma- ikoniškas dialogas tarp sero Džimio Krystalo ir Kelsono, šedevras, gaudai kiekvieną sakinį ir žaviesi pastarojo, diskretiškumu ir taktu (?) Ralph Fiennes gauna sužibėti akį rėžiančiu šou. Ištraukus "Iron Maiden" plokštelę, galvojau, nu va pareina kažkas achujieno, ką prisiminsiu ilgai ilgai. Išgyvenau pagerintą pernai metų "Kilkim Žaibu" festivalio kulminaciją, kai padegė šiaudinę skulptūrą ir šoko su žiežirbų uzbonėliais, kurie be galo gražiai plaikstėsi nakties fone. Kerinti scena, verčianti krykšti vidinį vaiką. Žiauriai patiko idėja, kad tarp blogio išperų rasis atsivertėlis, kada vadinami normalūs žmonės panardins kumštį tau į pilvą ir teps slides. Gesinu vilties geizerius dėl trečios dalies, kad vėl netektų krumplių kramtyti, nes abejoju, ar galima geriau pavaryt už šitą. 10+
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą