Įsivaizduojate, ką reiškia aplankyti savo eksus, po daugybės metų? Sudrebu iš nejaukumo vos pagalvojusi, o pagrindinis herojus išsiruošia būtent į tokią kelionę. Žinoma, be entuaziazmo- iš letargo išjudina daugiavaikis kaimynas, tvirtinantis, kad laiškas apie galimą tėvystę yra labai svarbus akstinas išsiaiškinti tiesą. Bill Murray suvaidino apatišką diedą, apie kurį niekaip nepagalvotum kaip apie širdžių kramsnotoją. Realybę atspindintis tipas- nuobodūs, neišraiškingi vyriokai ir gražuolės, dėl dėmesio besidraskančios moterys. Visai kaip gyvenime. Susitikimai su buvusiom meilėm keliauja jausmų vėsimo kryptimi. Pirmuosiuose namuose sutinkamas daugiau nei svetingai, vėliau nuotaika pasiekia rednekišką crescendo. Ataušusios tylos persmelkti dialogai, skirtingai susiklostę moterų gyvenimai; gabaliukas su Jessica Lange pramuša žmogiškųjų santykių dugną- ji gyvūnų komunikatorė ekspertė- absurdas pačiame gražume. Faina, kaip filmus, bėgant metams, imi žiūrėti kitaip, anksčiau neįžvelgiau, kaip daug Jarmuchas pasako savo veikėjų tylėjimu. Gal reiktų jo kūrybą iš naujo peržvelgt, net kadaise labai nepatikusį Dead Man dabar įvertinčiau? Pabaiga neaiški, bet panašu, kad iš sąstingio galų gale vyras buvo išspirtas. Kas žino, kelių nežinomų vaikų tėvas jis yra???
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą