Jeigi ne protmušyje laimėtas bilietas, filmą būčiau praleidus. Nuostolis? Vargu. Politiniai trileriai- absoliučiai ne mano žanras, žudanti 2,5val trukmė ir nerimas, ar spėsiu į paskutinį troleibusą po seanso išvargino. Spėjau, valio. Labai gražiai nufilmuota: išgauta septinto dešimtmečio dvasia ekonomiškai struglinančioj, korupcijos apimtoje Brazilijoje. Kur lavonas pūva degalinėj, nes niekas neatvažiuoja paimt- mieste karnavalas, policija ir taip turi ką veikti; ryklio viduriuose randama koja, kurią paskui paprastuoju būdu išvagia policija ir t.t. Į gimtąjį miestą, ieškoti prieglobsčio atvyksta mokslininkas Marselas. Jo ieško samdomi žudikai, ir nežinau, gal dėl pavadinimo, vis tikiesi, kad jis išvers kailį ir parodys visiem iš kur kojos dygsta. Tačiau per 2,5val to neįvyksta. Priešistorė pasirodo visiškai neįpūdinga, kodėl išvis jį medžioja ir nori nužudyt, neaišku. Daug neteisybės, turtuoliai visagaliai, ir t.t. Pabėgėlių knibžda visa chata, juos globoja maloni senutė Stefanija, nepaleidžianti iš rankų cigaretės. Norėčiau ir aš būti krūta bobulka. Marselą įdarbina absurdiškoj policijos nuovados imitacijoje, kuriai vadovauja teisėsaugos sarkazmas- Euklidas Kavalkantis. Didžiausia silpnybė- viercho autoriteto įtvirtinimas. Groteskiška scena su antrajame pasauliniame sužeistu vokiečiu, primygtinai zyziant, kaip vaikui, kad parodytų randus- nuostabus pavyzdys. Udo Kier, kaip tavęs trūks.. Ironiška, bet Marselas tuo šauniai pasinaudoja pabaigoje. Pradžioje rasta žmogaus koja, įgyja savo atskirą, komišką istoriją :) Pamiršau paminėt dar vieną sub-plotą- Marselo pokalbių kasečių, po daugybės metų, klauso jauna studentė; taip paveikia vyro likimas, kad susiranda jo sūnų. Gali būti, kad po kelerių metų filmas atrodytų kitaip, dabar atvirai sakau- nemoku įvertinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą