Vaikystės nostalgija- savaitgalis, šeima prie teliko pakritus, per TV3- Grobuonis. Uchty, žiaurus tada atrodė: grupelę kareivių, džiunglėse vieną po kito skerdžia ateivis; ranką nusprogdino, galvą ištaškė, ajezusmarija! Ir dabar- kabantys žemyn galva nulupta oda- vaizdelis, užimantis kvapą! Tiesa, atkreipiau dėmesį, kaip komiškai įtampos kupinus momentus užpildo orkestrinė muzika, bet buvo kiti laikai. Žiūrovą reikėjo bombarduoti per klausos ir regos pojūtį be perstojo! Arba kaip Švarcui, it maži vaikai, misijos draugai vis jaučia būtinybę parodyt šlykštybę, išdarkytą lavoną ar tai, kas iš žmogaus liko. Ei, turi tai pamatyti! Tačiau reikia būti teisingai- Švarcnegerio spinduliuojama hyper-ultra teigiamo herojaus aura buvo unikali, dabar neturim nieko panašaus. Praeities dienų dievaitis, viską žiūrėdavai su juo, net kažkokią nesąmonę, kur Arnoldas pagimdo kūdikį (nejuokauju). Gali būti rami, kad jis ras išeitį iš bet kokios situacijos, pabaigoj prispendė spąstų, kurie indėnų šaikai gėdos nepadarytų, va taip va! Ateivis atlaikė laiko išbandymą- atrodo labai kietai, kai įgauna pastovų pavidalą. Internete plaukioja memai, kaip bėgant metams, nusivažiavo frančizė su ateivio išvaizda. Burnytė ir akys vis mažėjo, plaukai atsirado, wtf. Na, nesvarbu, blast from the past suėjo gerai :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą