Žiūrėjom kine su mama, filmas gilesnis nei paskutinis Sorentino darbas "Partenopė", prasmės daugiau. Bet "Partenopė" manyje kažką užkabino, o va su italų prezidentu neturiu jokių bendrų taškų :D Sėdi senelyzas afigienai gražioj rezidencijoj ir tempia laiką iki kadencijos pabaigos, kad išeitų į pensiją švaria reputacija. Erzinančiai kimarina nedarydamas svarbių sprendimų, nors Italija rengia eutanazijos įstatymą. Pripažinkime, tema jautri, abu sprendimai su pasekmėm. Būsi už- žudikas, pasisakysi prieš- liksi kankintoju. Plius du malonės prašymai iki gyvos galvos nuteistų kalinių, labai skirtingos situacijos, yra apie ką pagalvoti. Tai prezidentas nesiima nieko, tik rūko, japina su apsauginiu, klaidžioja prisiminimuose apie mirusią žmoną ir jos neištikimybę, bei.. klauso repo :D Žinoma, elgesys labai erzina dukrą, kuri visada buvo šalia, netgi paaukojo asmeninį gyvenimą (kas prašė, though?) Daug linksmų, groteskiškų scenų- Portugalijos prezidento priėmimas per siaubingą lietų yra absoliutus kinas, draugė menotyrininkė (?) įžūli akių draskytoja ir keikūnė, yra cringe scena su jauna Lietuvos (!) ambasadore or sth, moteris atvirai flirtuoja su prezidentu, biški svetima gėda užplūdo. Dar yra arklys, kurio dalia irgi vegetuoja herojaus rankose. Nuraminsiu, pabaigoje visgi atsiranda veiksmo, sprendimai priimami, kokie? Sužinosit pažiūrėję, iki malonaus! ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą